Reaguodamas į informaciją dėl paspartėjusių Maskvos namų Vilniuje statybų, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Šešėlinės vyriausybės užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis primena, kad dar 2002 m. Lietuvos Vyriausybėje pradėta svarstyti konsignacinių sandėlių Maskvoje statyba, Algirdo Mykolo Brazausko 2003 m. vizito Maskvoje metu „įkūnyta“ susitarimu dėl Lietuvos prekybos namų Maskvoje projekto. 2004 m. A. Zuoko vizito Maskvoje metu sutarta jau dėl „Vilniaus namų“ Maskvoje steigimo. Projektą vystyti perduota liūdnai pagarsėjusiam Ūkio bankui ir jo savininkui Vladimirui Romanovui.
Seimo narys atkreipia dėmesį, kad būtent A. M. Brazausko ir A. Zuoko veiklos rezultatas – Maskvoje Lietuva per tuos 12 metų net sklypo, patvirtinto minėtiems projektams, negavo, o štai Vilniuje baigiami statyti septynaukščiai „Maskvos namai“.
„Nekalbu jau apie pariteto nebuvimą, kalbu apie paprastą rytietišką apgavystę ir minėtų Lietuvos politikų ribotą didžiojo kaimyno supratimą. Vieša paslaptis, kam tokie ir panašūs „namai“ tarnauja, jie – Kremliaus specialiųjų tarnybų irštvos bet kurioje pasaulio valstybėje“, – sako A. Ažubalis.
Parlamentaro nuomone, šios potencialios grėsmės nacionaliniam saugumui operatyvus pašalinimas – tai būtų iššūkis ne tik naujajai miesto valdžiai, bet ir A. Butkevičiaus vyriausybei. Tačiau kyla didelių abejonių, ar užteks jai valios ir ryžto susidoroti su liūdnu A. M. Brazausko ir A. Zuoko palikimu.
Daug ką pasako informacija, kad „Maskvos namai“ jau veikia Latvijoje, Bulgarijoje, Armėnijoje, Baltarusijoje, Kirgizijoje, okupuotoje Abchazijoje ir okupuotame Sevastopolyje.
“būdeliavimo”, “apsibūdeliavimo” ar “nusibūdeliavimo” bėda, – mūsų kartos bėda,
jau su tom būdelėmis (na, kai kuriais atvejais, namais ar rūmais, vis dygstančiais,
ar kaip grybai “šienaujamais”, griaunamasis, ar… nenušienaujamais kaip botelynas)
bėdų bėda; gal, kad LTSR-inėje AT būdelėje, ir 1971 m. SSSR-nio CK lkp-inių kola-
borantų pasišventintoje vietoje vis savas valdžias mūčijam (negi kankinsi rašyt), tai
ir “užsimūčiję” sovietinio paveldo grubios auros aplinkoje, iš tos bejėgystės ir nieko…
Ką čia bepridursi, – ne sienos, ne mūras kalti. O Rinktinės kampo vietos kiek gaila,
– XIV-XV ą. krosnis išsaugoti galėję vilniečiai, tik jos “Žaliojo tilto statuetkų” stiliumi
kiek beįmanoma (kad įtikt, tik kam??) vis nuo visuomenės galimų deramų sprendimų
tolintos ir šalintos. palikta tik “nuskaitmenintų” įrašų dangavietė. Gaila gyvojo Vilniaus paveldo.
Tad gal susitelkt ir nuo BŪDELYNO, bent poramią visą Sporto rūmų su Žalgirio stadionu aplinką išsaugoti.
Kam jau labai tas stadiono mūras-paveldas iš LTSR trukdąs, kaip s p o r t o, renginių ir miesto
švenčių kompleksas. Statytistai (statybininkais tokio grožio, kaip šis Maskvos rūmas rentėjų net nevadinkim)
gali ir ropštis į gan verslingą ir naudingą, Šeškinių kalnelį; o mums ir seno pakaks; atsinaujins valdžia
(ar valdžia atsinaujins ar stadioną atnaujintai išplėtus TURĖS) ir naujai galės kitas būdeles tvarkyt.
Ir šią sumainyt į 10 nuošimčių didesnę, atokesniame Neries pakrantės didesniame plote įsikurt
“Maskvos namams Vilniuje”, dar ne vėlu. Bet ar padoru jau, – kaip šeimininkams, blaškytis, –
tad ir priimti save turime, tokius kaip:
seimą (LTSR AT būdelėje),
vyriausybę (visiškoj CK bolševikmečio šedevrinėj b ū d o j ).
išvados jau buvusios 1990 m. kovą, išsakytos, – apie naujus, naujos Lietuvos, naujų valdžių P A S T A T U S.
Ne pastatai, ne mūras lemia, tačiau….
Būtina stabdyti kuo greičiau