Vilniaus apygardos teismas šiandien išteisino buvusius Lietuvos OMON vadovus Boleslavą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą, kurie už akių buvo kaltinami nusikaltimais žmoniškumui.
Šie du buvę OMON karininkai nebuvo siejami nei su 1991 m. sausio 13 d., nei su 1991 m. liepos mėn. Medininkų įvykiais, tačiau buvo kaltinami, kad 1991 m. terorizavo ir baugino beatsikuriančios Lietuvos kariuomenės ir muitinės pareigūnus. Buvo manoma, kad jie organizavo keletą ginkluotų pasienio ir muitinės postų užpuolimų ir kelis iš tų postų sunaikino. Iš viso jiems buvo inkriminuota 15 kaltinimo punktų. Šių išpuolių metu dviems Lietuvos pareigūnams padaryti nesunkūs sveikatos sužalojimai, o sunaikinus kai kuriuos pasienio ir muitinės infrastruktūros objektus, valstybei padaryta apie 2000 Lt (579,24 Eur ekvivalentas) žala.
B. Makutynovčiaus ir V. Razvodovo veiksmai kaltinime įvertinti kaip 1949 m. Ženevos konvencijos nustatytų elgesio su civiliais asmenimis taisyklių pažeidimas. Šios Konvencijos 2 str. nustato, kad ji įsigalioja ir jos apsauga civiliams taikoma tik tuo atveju, jei Konvencijoje numatyti nusikaltimai padaromi karo, ginkluoto konflikto ar okupacijos metu. Kaltinime nebuvo nurodyta, o Teisme nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjama, kad nurodytu laikotarpiu Lietuvoje buvo susiklosčiusi tokia padėtis. Vadinasi, kaltinimo požiūriu, 1991 m. nebuvo nei karinės padėties nei ginkluoto konflikto nei okupacijos, o tuo pačiu ir nebuvo sąlygų, kurioms esant įsigalioja Ženevos konvencijos nuostatos, ginančios civilius asmenis. Į šią kaltinimo ypatybę teismo proceso metu teismas atkreipė kaltintojo dėmesį, nes savo iniciatyva teismas neturi teisės praplėsti kaltinimo – ypač procesuose, kurie vyksta nedalyvaujant kaltinamiesiems.
Užuot inkriminavus 1949 m. Ženevos konvencijos 2 str. nurodytas sąlygas, B. Makutynovičiaus ir V. Razvodovo veiksmai kaltinime kvalifikuoti kaip agresijos aktas. Tačiau atsakomybė už agresiją tarptautinėje teisėje tenka tik valstybių vadovams, bet ne žemo rango vykdytojams. Be to, agresijos sąvoka tarptautinėje teisėje neturi aiškaus turinio, ir teisiant už šiuos veiksmus būtų pažeistas nullum crimen sine lege (nėra nusikaltimo be įstatymo) principas.
Šis nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Lietuvos įstatymai suteikę teisę prokurorui keisti kaltinimus ir apeliacinėje instancijoje.
belieka nuteisti visus sąjūdiečius ir LR AT deputatus- signatarus už TSRS sugriovimą.
Tik vadus . Taip teismas nurodė.
keista, bet ir Lansbergis, ir Paulauskas, ir Mazuronis, ir Uspakichas, ir Venskienė, ir dar tūkstančiai kitų, mažiau žinomų piliečių kalbėjo apie teisėsaugos sugedimą. Tai kaip yra- ar teisėsauga Lietuvoje yra supuvusi, užsakyminė, valdoma ar neįgali?
Pamąstykim: o gal prokuratūra nemoka dirbti savo darbo?
Moka ir dar kaip moka,viskas suderinta,,vsio zakono”.