V. Valiušaitis. Kaip buvo minimos pirmosios Kovo 11-osios metinės

Gal kas prisimenate kaip buvo minimos pirmosios Kovo 11-osios metinės?

Nė dviem mėnesiams nepraėjus po Sausio 13-osios žudynių? Kai aplink dar siautėjo Maskvos OMONas, o iki tarptautinio Lietuvos valstybės pripažinimo dar buvo likęs geras pusmetis?

Bent keli žmonės iš mano FB draugų tikrai tai prisimena. Paminėtos buvo kukliai. Kaune. Šaulių sąjungos būstinėje.

Prisimenu ir aš, nes turiu „užsirašęs“.

Nežinau kas šios nuotraukos autorius, ją vienintelę iš renginio teturiu. Tolumoje ir mano, kaip Laisvosios Europos radijo korespondento, snapas matyti.

Poeto Kazio Bradūno eilėmis renginį pradėjo aktorius ir skaitovas Petras Venclovas. Lietuvos Šaulių sąjungos vadas Gediminas Jankus įžanginiame žodyje prisiminė išbandymų kupinus pirmuosius atkurtos valstybės metus, pabrėžė Šaulių sąjungos tvirtą apsisprendimą visokeriopa talka prisidėti prie mūsų valstybingumo stiprinimo.

Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius Audrius Butkevičius pažymėjo: šia, kad ir iškilminga, proga tenka daugiau kalbėti apie rūpesčius, negu džiaugsmus. Lietuvos ateitis nėra labai aiški. Esame valstybė, kuri negali tikėtis ginkluoto pasipriešinimo būdu sustabdyti galimo agresoriaus.

Jei agresija prieš Lietuvą būtų įvykdyta, atsako galimybės tebūtų ribotos. Tai būtų labiau politinė akcija, kuri tačiau sudarytų naujos kokybės politinę situaciją. Kalbėtojas pabrėžė neprievartinio, nesmurtinio pasipriešinimo kelią. Juo savo gynybinę strategiją remia danai, norvegai, švedai. Nedidelių tautų pasipriešinimas agresoriui yra veiksmingas tuomet, kai vykdomas visos tautos, kai sudaroma totalinė nebendradarbiavimo su okupantu gynyba, aiškino Audrius Butkevičius.

Minėjime mintimis dalijosi Rimantas Putvys, Gintaras Pukas, rezistencijos dalyvis Juozas Armonaitis, Balys Savickas, Panevėžio šaulių dvasios tėvas kun. Pukenis.

Šaulių sąjungos vadovybė Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui šia proga suteikė garbės šaulio vardą ir apdovanojo Šaulių žvaigždės ordinu, aukščiausiu Šaulių sąjungos apdovanojimu.

Dalies kalbėtojų pasisakymuose buvo juntamos patriotinio užsidegimo, didelės meilės tėvynei, susižavėjimo Lietuvos Respublikos vadovybės laikysena Sausio krizės valandomis gaidos. Išbandymų valandomis – tai suprantama.

Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, priėmęs apdovanojimą, savo kalboje teigė nesijaučiąs vertas pasakytų skambių žodžių, prašė ateityje apseiti be ryškių epitetų, be ypatingo vieno žmogaus iškėlimo. „Vienas žmogus, arba ir daug žmonių, bet po vieną, nepaneš tos naštos, kurią skiria Lietuvai likimas ir šis istorijos tarpsnis. Po vieną galima garbingai mirti, – sakė Vytautas Landsbergis, – bet nugalėti galime tik kartu. Todėl nepamirškime, jog esame mes, kokie turime būti mes, kaip turime veikti mes.“

Vytautas Landsbergis pabrėžė giliai demokratinę Lietuvos valstybės formavimosi tradiciją, taip pat demokratinę dvasią, kurios pagrindu tvarkėsi Vlado Putvinskio įkurtoji Šaulių sąjunga. Kalbėtojas priminė vieną epizodą, paliudytą beveik jau šimtmečio senumo laiške, kuris atsiskleidžia Putvinskio, bajoriškos kilmės asmenybės, šeimoje vyravusią dvasią.

Atėjus pietų metui, sakoma aname laiške, prie stalo susėdo visi kartu su samdyta šeimyna. Visi kartu, kaip to paties ūkio darbininkai, kaip bendradarbiai, kaip viena šeima, ir lietuviškai kalbėjo apie reikalus. Ir visa tai vyko dar šio amžiaus pradžioje, gerokai prieš Lietuvos valstybės atkūrimą.

„Tai yra kultūra, – sakė Vytautas Landsbergis, – kurią šiandien galėtume suvokti kaip būsimos piliečių visuomenės užuomazgą, kurioje neturi reikšmės luominiai, turtiniai skirtumai: žmonės randa savo vietą valstybėje, yra draugiški, suvokia kits kitą krikščioniškai, kaip artimas artimą.“

Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas pažymėjo, kad iš tokios dvasios kilo savanorių ir šaulių demokratinė Lietuvos Respublika, kurią dabar ir mums tenka ginti, ir kurios geriausias tradicijas norime plėtoti. Šitą humanišką, gilia tolerancijos ir pakantumo dvasia persmelktą tradiciją, ateinančią iš Lietuvos valstybės gelmių, jos valdovo Gedimino laikų, kuri mums teikia dvasinės jėgos, Lietuvos valstybės vertės pajautimo, turėtume puoselėti ir tęsti šiandien. Kadangi dabartinė mūsų kova yra kova prieš diktatūrą, prieš barbarizmą, prieš tautinę neapykantą.

Šaulius Vytautas Landsbergis suprantąs kaip savo namų, savo šeimos, savo artimo, tautos ir valstybės gynėjus. Jų vaidmuo turi būti didelis. Bet būtų tai labai žmoniškas vaidmuo: tvirta dvasia, aiški kalba, artimo meilė ir tolerancija.

„Norėčiau, – sakė kalbėtojas, – kad šauliai būtų pavyzdys kiekvienam piliečiui. Todėl negalėčiau pasakyti, kad man labai patiko jūsų įstatų vienas bruožas, iš anksto nubraukiantis bet kurį socialdemokratą.“

Pirmininko nuomone, daug gero atkuriant Lietuvos valstybingumą yra padarę kairiųjų pažiūrų valstybės vyrai: Steponas Kairys, Kazys Grinius, Petras Klimas.

„Nebūkime iš anksto nusistatę. Kuo daugiau Lietuvos vyrų bursis apie Lietuvos vėliavą arba ir norės ateitį į Lietuvos šaulių sąjungą, kad savo krūtinėmis uždengtų Tėvynę, tuo Lietuvai bus geriau“, – teigė Vytautas Landsbergis.

Vidmantas Valiušaitis Laisvosios Europos radijui iš Kauno.