Gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitais Europos šalių vadovais Gdanske paminėjo 70-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines. Lietuvos vadovė Vesterplatėje, kur įvyko pirmasis šio karo mūšis, pagerbė karo aukų atminimą ir dalyvavo diskusijoje apie kruviniausio žmonijos istorijoje karo palikimą Europai.
„Antrasis pasaulinis karas atnešė nepamatuojamą žalą – milijonus prarastų gyvybių, šimtus sugriautų miestų ir istorijos paminklų. Ilgus metus Europą reikėjo kurti iš naujo. Deja, ir šiandien taika ne visiems yra vertybė, o trumparegiški ir savanaudiški interesai vis dar skatina agresiją. Ją galime pažaboti tik būdami solidarūs ir vieningi. Taika yra ne tik mūsų bendra vertybė, bet ir atsakomybė“, – sakė Prezidentė.
Lietuvos vadovė pabrėžė, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga žymėjo naujo laikotarpio pradžią, kuriame Europa buvo pusei amžiaus padalinta, o Lietuva okupuota. Tačiau laisvės troškimas visada buvo gyvas Lietuvos žmonių širdyse. Po penkiasdešimties metų priespaudos Lietuva grįžo į Europos žemėlapį ir per trumpą laiką sugebėjo įsilieti į Vakarų bendruomenę – ES ir NATO.
Dvišaliuose pokalbiuose su Lenkijos Prezidentu Bronislavu Komorovskiu, Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku, Ukrainos Prezidentu Petro Porošenka ir Estijos Prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu Prezidentė aptarė dabartinę saugumo situaciją Europoje.
Antrasis pasaulinis karas – daugiausiai žmonių gyvybių nusinešęs karas žmonijos istorijoje. Lietuvai šis karas ir 50 metų trukusi okupacija padarė didžiulę žalą – dar karo metu buvo nužudyta apie 250 tūkst. Lietuvos žmonių, iš kurių beveik 200 tūkst. žydų tautybės. 100 tūkst. žmonių buvo įkalinti, išsiųsti į darbo ar koncentracijos stovyklas.
Net ir pasibaigus karui, beveik 300 tūkst. žmonių buvo išvežti į Sibirą. Partizaniniame pasipriešinime Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje dalyvavo daugiau nei 30 tūkst. žmonių, iš kurių žuvo daugiau nei pusė.
Grybauskaitė šiuo atveju taiko vadinamus dvigubus standartus – neišlaiko vieningo principo abiejų okupančių – Rusijos ir Lenkijos atžvilgiu. Atrodo, kad ji ima Lietuvą sukti pagal Oskarą Milašių Lietuvai pražūtingame Lenkijos ratelyje… Antai, juk Lenkija 1938 metų ultimatumu Lietuvai netgi pirmoji smogė per jos suverenumą. Matyt, net tokiame lygyje reiškiasi nelietuviškos Lietuvos istorijos žinios.
Žiūrėjau vakar reportažą per TV žinias apie šį pagerbimą. Buvau itin nustebintas. Prie paminklo Westerplatėje nė vienos gėlės, tik Dalės vainikas. Nė vieno žmogaus,- tik Dalė ir televizijos operatorius. Paprastai svetimos šalies aukščiausiąjį pareigūną visur, o ypač oficialiose ceremonijose lydi atitinkami priimančios šalies pareigūnai. Lenkijoje mūsų Prezidentę lydėjo tik Lietuviškos TV operatorius, kuriam į kamerą ji ir pasakė savo propagandinį tekstą. Iš tiesų išsipildė Komorovskio žodžiai : ,,ešče pšide koza do woza“.
o kas valdė Kremlių anuomet?