Gegužės 8 d. kultūros ministras Šarūnas Birutis lankosi Florencijoje, kur dalyvaus iškilaus valstybės ir visuomenės veikėjo, diplomato, kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių minėjime.
„Mykolas Kleopas Oginskis, diplomatas, Abiejų Tautų Respublikos politinis veikėjas, vienas iš 1794 m. sukilimo vadų, Vilniaus universiteto garbės narys,
kompozitorius buvo apdovanotas įvairiapusiais talentais, ir juos sumaniai išnaudojo kilniam tikslui – tarnauti Tėvynei“, – sako kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Penktadienio vakare ministras Florencijos Šventojo Kryžiaus bazilikoje, kurioje ir yra M.K. Oginskio amžinojo poilsio vieta, dalyvaus šia proga surengtame Čiurlionio kvarteto koncerte.
„Net praėjus 250 metų nuo M.K. Oginskio gimimo, ši iškili asmenybė žavi mus vis labiau. Padaręs įspūdingą politinę ir diplomatinę karjerą, M.K. Oginskis tikruoju savo pašaukimu visada laikė muziką, ir būtent muzikinis palikimas jam pelnė ateities kartų atminimą ir pripažinimą. Šiandien tarp kitų garsių kompozitoriaus kūrinių skamba ir didžiausio populiarumo sulaukęs liūdesio ir melancholijos kupinas polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“, parašytas 1794 metais, kai Oginskis buvo priverstas ją palikti. Tuomet jį priėmė Italija, kuri tapo jo antrąja Tėvyne. Į ją Oginskis grįžo ir savo gyvenimo saulėlydyje, kad pasiliktų Toskanos žemėje amžinai“, – pažymi kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 2015-uosius Mykolo Kleopo Oginskio metais. Šią sukaktį UNESCO ir valstybės narės įtraukė į pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių sukakčių sąrašą, Mykolo Kleopo Oginskio gimimo 250-osioms metinėms paminėti Florencijos Šventojo Kryžiaus (Santa Croce) bazilikoje Čiurlionio kvartetas atliks specialią programą „Laiškai apie muziką“. M. K. Oginskis ilsisi Šventojo Kryžiaus bazilikoje greta Mikelandželo, Galilėjo Galilėjaus ir vėliau čia palaidoto kompozitoriaus Džoakino Rosinio.
Mykolas Kleopas Oginskis, kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Oginskių giminės, gimė 1765 m. rugsėjo 25 d. Guzove, Lenkijoje. Jau vaikystėje pasižymėjo lakia vaizduote, muzikiniu talentu, sumanumu. Jo pirmieji mokytojai buvo garsūs to meto prancūzų, lenkų, italų pedagogai ir muzikai.
Anksti pradėjęs diplomatinę ir politinę karjerą, M. K. Oginskis aktyviai dalyvavo Ketverių metų seimo (1788–1792 m.) veikloje. Vėliau tapo Abiejų Tautų Respublikos pasiuntiniu Nyderlanduose, Londone, po to Hagoje. Jo darbas buvo įvertintas 1788 m. įteiktu Šv. Stanislovo ordino, o po poros metų ir Baltojo Erelio ordinu.
Po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo jaunajam politikui buvo patikėtos LDK iždininko pareigos. Jis ir toliau aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime. 1794 m. dalyvavo Tado Kosciuškos vadovautame sukilime, buvo Lietuvos tautinės aukščiausios tarybos narys. Po sukilimo ir Trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo Lietuvai praradus nepriklausomybę, pasitraukė iš Lietuvos. Spėjama, kad būtent tuo laiku ir buvo sukurtas garsusis polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“. Vėliau, carui Aleksandrui I leidus, grįžo į Lietuvą.
1815 m. po Tautų kongreso, kai žlugo visos viltys atkurti Lietuvos valstybę, išvyko į Italiją ir atsidėjo kūrybai. Rašė prisiminimus, kūrė muziką, bendravo su daugeliu garsių to meto žmonių. 1822 m. savo dvarus užrašė žmonai ir vaikams. Nuo 1823 m. gyveno Florencijoje, čia ir mirė 1833 m. spalio 15 d. Buvo palaidotas šalia namų esančios Santa Maria Novela bažnyčios kapinėse, tačiau miesto visuomenė įvertino jo kūrybą bei darbus, ir šiandien kunigaikščio palaikai ilsisi Italijos Panteone, Šventojo Kryžiaus bazilikoje (Santa Croce). M. K. Oginskiui pastatytas balto marmuro paminklas.
