2018 m. vasario 16 d. Lietuvos valstybė minės reikšmingą ir išskirtinį Lietuvos istorijos įvykį – šimtąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Valstybės kultūros institucijos, kūrybinės sąjungos, visuomeninės organizacijos kviečiamos iki 2014 m. balandžio 1 dienos teikti siūlymus (projektus), skirtus šiai garbingai Lietuvos valstybingumo sukakčiai įprasminti, kurie būtų aktualūs daugeliui Lietuvos žmonių ir rastų palaikymą jų širdyse.
Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 2018 metus Lietuvos valstybės šimtmečio metais. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2013 m. rugsėjo 13 d. potvarkiu Nr. 276 buvo sudaryta darbo grupė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programai parengti iki 2014 m. spalio 1 d.
Siekiama, kad į rengiamą valstybinę Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtą programą būtų įtraukta kuo didesnė visuomenės dalis, nes be žmonių paramos ir aktyvaus dalyvavimo šis visos Tautos jubiliejus netektų prasmės. Tai įvykis, kuriuo pradėjome atkurtos nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos valstybės istoriją, ir pirmasis ryžtingas žingsnis į dabartinę modernią Lietuvos valstybę.
Siūlymų, idėjų ir sumanymų Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti paraiškos formą galima rasti Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto svetainėje adresu.
Susiję straipsniai:
- Siūloma 2018 metus skelbti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais
- G.Papinigis. Laimos Šilingaitės-Vansauskienės gimimo 100-mečiui
- Lietuvos Sąjūdžiui birželio 3 d. sukanka 25 metai
- Istorinė Prezidentūra kviečia pažinti, suprasti ir didžiuotis tuo, ką sukūrė mūsų seneliai ir proseneliai
- Varėnos jaunimas kviečia į žygį prie A.Ramanausko-Vanago vadavietės Vasario 16-ajai pažymėti
Mano pasiūlymas paprastas. Žiauriai reikia Lietuvos istoriją reprezentuojančio meninio filmo – jeigu ne apie Žalgirio mūšį, tai bent apie Sausio 13-ąją (pigiau kainuotų – masuotėms būtų galima dokumentinius kadrus panaudoti). Kažkada, įkvėpimo pagauta, buvau net scenarijaus apmatus parašiusi. Nesakau, kad gerus, bet, kadangi šioje svetainėje sukasi nemažai rašytojų, o ir kino kūrėjų pasitaiko, drįstu pareikšti – ieškau bendraminčių.
Ir šiaip, mano nuomone, būtent filmai istorinėmis temomis būtų reikalingiausi.
tokios “prastos” (na taip paaštrintai darbadienius vadintume) darbo dienos argi vertos,
– juk Europa nesupras, apie eilinius darbadienius kurps mat filmą tie lietuviai..
o kur (tai yra kada ir kas) valią turį, Sausio 13-ąją skelbt šventine – pergalės prieš bolševizmą
ant Bokšto kalno diena, kaip ir Žalgirio (Eglėkalnio) mūšio pergalės prieš klerikalinių samdinių ordas
dieną liepos 15-ąją? Liepos 6 d. irgi įdomi savo pradų atskaita valstybei buriantis į tvirčiausią Europ-
oj vallst. vienetą (ir iš kurgi, mums giriniams tiek drąsos ir įžūlumo …lygi-
nant(-is), su visa kita Europa be Liublino draugės nugalėtojos sykiu prieš europriešus XVI-XVII a.a.)
Taps po Vasario 16-osios (ir Jono Basanavičiaus pripažinimo pirmuoju Valst,vadovu – 3 valandom!!!)
bei Kovo 11-osios ir Sausio 13-oji šventine, – tada ir jopkio filmo neprireiks.
VISUOTINEI PERGALĖS Š V E N T E I .
Sumanu juk – pripažinti save 🙂
Vasario 16-ąją Nepriklausomybės aktas įsigaliojęs, ir veikia (net dabar),
nuo pat jo pasirašymo akimirkos ir pirmais Valstybės vadovas – tas kas ir buvęs iki popietės Vadovu,
perdavusiu v a d o v a v i m ą Lietuvai Antanui Smetonai.
Dar sumanu:
pradėt atstatinėti ir kurtis taip, kaip iki okupacijos 1940 m. birželyje.
Atidaromi nauji Lietuvos Seimo rūmai
(senųjų muziejaus pašonėj, KAM įkelt),
Vyriausybė 2017 m. pabaigoje keliasi į naujuosius, – Laisvos Lietuvos vyriausybės rūmus;
T.p. Prezidentūra, – užleidusi (palikusi) visą generalgubernatūrintą plotą kultūrinių-visuomeninių
renginių atsinaujinimui Tautos Namams, pakviečia į Spaudos konferenciją
ką tk pastatytoje Laisvosios Lietuvos p r e z i d e n t ū r o j e;
juk sumanu?
Ir įdomu, – kas gi
… kvies
Ir dar bus 2015-03-11 d. Lietuvos 25-metis .. MŪSŲ KARTOS, negirdėta nematyta (net 1943 m.) d i e n a
–
Š V E N T I N Ė
Palaikau Ingą. Jei mes nekursime filmo apie Sausio 13-ąją, tai jį kurs toliau – nevzorovai, paleckiai ir ivanovai.
Žinoma, reiktų filmų ir apie Joną Basanavičių ir apie Antaną Smetoną, jei norime, kad Lietuva ir XXI-ame amžiuje išliktų.
Dėl Basanavičiaus ir Smetonos sudėtinga – dramatine prasme nelabai parankūs personažai: ilgi gyvenimai, daug įvykių. Tokie labiau serialams tiktų, o filmui iš to laikotarpio optimaliausias būtų Kudirka.
O apkritai, reikėtų sukurti nacionalinės istorinė kinematografijos programą.
Tarkim iš viduramžių buvo visai neblogas Barto projektas “Margiris” pagal Ivaškevičiaus scenarijų, į kurį jau sukištas per 500,000 Lt. Sukurti kostiumai, apgalvotos dekoracijos – būtų galima ir netgi reikėtų gaivinti.
Kitas projektas “Knygnešys” – nufilmuotas už apgailėtiną 300.000 Lt sumą išėjo blausus kaip pogrindinėje spaustuvėje išleista knygiūkštė, bet turinį jis tikrai turėjo. Ir jeigu būtų normalus finansavimas, truputį pataisius scenarijų, geras filmas tikrai išeitų.
O dėl Sausio 13-osios, tai jos tema filmo reikėtų ir mums patiems, ir visiems kitiems.
Romuvius reikėtų grūsti į tą renginį, apsirengtų ‘baltiškai’, kokias apeigas suvaidintų, pašventintų ką nors ir atiduotų katalikams peršventinti, išreikšdami TĘSTINUMĄ. Po to galėtų visais įmanomais ir neįmanomais svetimžodžiais vapėti apie tai.
youtu.be/V8BVZYt3ol0