Lietuvos mokyklose stiprinamas pilietinis ir patriotinis ugdymas, per šiandien vykusią spaudos konferenciją Seime sakė švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis. Ministerija baigia rengti naują 2015–2020 m. pilietinio, lituanistinio ir tautinio ugdymo programą, kurioje orientuojamasi į dvi pagrindines kryptis: pilietinės asmenybės stiprinimą ir bendruomeniškumo stiprinimą.
Pilietiškumas, patriotinis ugdymas yra prioritetas Valstybinėje švietimo strategijoje ir bendrosiose ugdymo programose.
Pilietinis ugdymas aprėpia visas klases. Pradinėse ir 5–8 klasėse jis integruojamas į menus, etiką, socialinius mokslus. 9–10 klasėse vyksta atskira pilietiškumo pamoka. Per šias pamokas nagrinėjamos ir Lietuvos gynybos politikos, nacionalinio saugumo temos. Mokiniai gali mokytis iš 10 skirtingų vadovėlių.
11–12 kl. mokiniai gali rinktis kūno kultūros modulį „Krašto gynyba“, kuris parengtas kartu su Krašto apsaugos ministerija, su mokiniais užsiima pedagoginę kvalifikaciją turintys karininkai.
Mokyklos bendradarbiauja su Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos kariuomene. 2014 m. lapkritį pasirašyta atnaujinta trišalė Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos šaulių sąjungos bendradarbiavimo sutartis. Joje įsipareigojama plėsti Lietuvos šaulių sąjungos veiklą mokyklose. Jaunųjų šaulių veikla yra viena iš populiariausių mokyklose. Sutartyje taip pat suplanuota rengti vasaros stovyklas. 2014 m. Šaulių sąjungos vasaros stovyklose dalyvavo apie 4000 mokinių.
Kaip numatyta trišalėje sutartyje, darbo grupė pateiks sukurtą šalies gynybai skirtos pasirenkamojo dalyko programos ir metodinės medžiagos projektą.
Jau sukurta ir bus išbandoma Nacionalinė mokytojų kvalifikacijos tobulinimo nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais programa. Programa bus siūloma visiems mokytojams.
Šiemet vyko pamokų ciklas apie Lietuvos kariuomenę ir nacionalinį saugumą internetu: mokyklos galėjo jungtis prie bendros transliacijos, o paskui diskusijas, mokymą tęsti individualiai. Pamokų ciklą surengė Ugdymo plėtotės centras kartu su Lietuvos kariuomene. Susidomėjimas buvo didžiulis, įsitraukė keli šimtai mokyklų.
Šiemet taip pat pradėti projektai, stiprinantys mokinių pilietiškumą ir atsparumą propagandai. Balandį startavo Švietimo ir mokslo ministerijos, Ugdymo plėtotės centro kartu su Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje projektas „Medijų ir informacinis raštingumas“.
Įdomu, ar terminas “patriotinis ugdymas” TIKRAI įtrauktas į tą programą? Bijau, kad labiau tikėtina, jog bus apsiribota “pilietiniu”. Labai noriu tikėti, kad klystu, bet tas “orientuojamasi į dvi pagrindines kryptis: pilietinės asmenybės stiprinimą ir bendruomeniškumo stiprinimą.” nenuteikia labai optimistiškai.
terminas “patriotinis ugdymas” – tautinis ugdymas?
Tautinis ugdymas turėtų prasidėti nuo Savo šalies praeities mokymo. Kiekvienas vaikas turėtų žinoti , mokėti Lietuvos būtovę , kaip katolikai “Tėve mūsų”.
Bet labai bijau , kad šitas užmojis paskęs , kaip ir Tautinės mokyklos kūrimas . Mokyklose bus ugdomas kažkoks europietis su didžiulėmis “dzimokratijos “teisėmis ir su niekingai mažomis mokinio pareigomis savo Šeimai , savo Tautai.
Vaiko nereikia mokyti jis viską mato ką suaugusieji daro jie rūko, geria, meluoja, apkalba kitus, šmeižia. Ir kokia mokykla gali vaiką doroviškai užauginti. Tik stribai gali reikalauti iš mokyklos gerų vaikų o kur gatvė, namai. lyvis