Saulėtą balandžio 8 d, popietę į Kauno įgulos karininkų ramove išlydėti Laisvės kovų ir etnokultūrinio sąjūdžio dalyvio, Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario, kultūrologo Algirdo Vaclovo Patacko susirinko gausus būrys draugų, bendražygių, bendraminčių, bendradarbių ir kauniečių.
Į laidotuves atvyko Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Atkuriamojo Seimo-Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius, Lietuvos kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas, esami ir buvę Seimo nariai.
A. Patackas palaidotas Petrašiūnų kapinėse. Atsisveikinimo žodį tarė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Velionio bendražygis ir draugas signataras Algirdas Saudargas. Velionio brolis poetas Gintaras Patackas perskaitė broliui Algirdui skirtą epitafiją:
Aš uždegsiu širdy žvakutę,
Pastatysiu ant tavo kapo,
Parašysiu vieną eilutę:
– Tapo…
Po to G. Patackas perskaitė jaudinantį eilėraštį kuriuo perteikė Algirdo Patacko paskutinius žodžius atėjusiems su juo atsisveikinti:
Algirdo Patacko kalba per savo paties laidotuves pasakyta brolio Gintaro lūpomis:
Nebenoriu pušų intymo
Ir juodos į kalvą procesijos.
Palinkėkit man oro tyro
Ir šiltos saulutės poezijos.
Kad prajočiau ant balno tymo,
Pasakyčiau šakalams: Nestaukite,
Jeigu jaučiate mano buvimą –
Puotaukite…
Mano broliai yra ne broileriai,
Netupėjau su jais vištidėje,
Sakalai yra mano broliai
Aukštybėje…
Ką galiu jums ištarti, troliai,
Pakarti troleibuso ienų:
– Buvot moliai ir liksit moliai,
Esat jūs tiktai maistas hienų!
Su brangiausiais – neatsisveikinu…
Mes, gyvieji, niekad nemirsime,
Mėnulveidžiai ir saulaveidžiai,
Į tikėjimą tyrą pavirsime,
Į tikėjimą, į tekėjimą,
Į gaivaus dieviškumo srovenimą,
Nes mes einame, kaip ir ėjome –
Ne į mirtį, o į gyvenimą.
Gintaras Patackas
2015.04.03-08
Signataras A. V. Patackas po sunkios ligos mirė balandžio 3 d. rytą.
Matau, kad Lietuva isreiske didele pagarba siam karzygiui A.V.Patackui ir jis to tikrai nusipelne. Nusipelne buti palaidotas tarp tu aukstu tiesiu medziu, tarsi miske, kas ir yra Lietuvos islikimo pagrindas per amzius ir tai teige ir A.Patackas. Kartu tenka pastebeti, kad laidotuvese dalyvavo ir tie, kurie toli grazu to nenusipelne. Pasakysiu apie tuos, kurie negyne Klonio mergaites, pacios maziausios nuskriaustos… o A.Patackas ja kaip galejo gyne ir suprato to didzia reiksme…. neisdave Lietuvos. Taigi tie, kurie negyne…. yra viso labo politikantai ateje parodyti save prie sio karzygio. Nieko tikro juose nera, reiskia nebuvo ir jau nebebus.
Esmė tame, kad mergaitė išvaduota iš patvorinių ir dabar PAS MAMĄ.
Esi tikras? 🙂
Prisidengusi ramybės šydu, krikščionių publika siautėja.
kad tave perkūnas nutrenktų…
O tave – kad vėžys sugraužtų.
CHA
Perkūno Paukšti nematytas, gal sužeidė tave Patacko žodis? Gal atpažinai savyje molį arba trolį? Tai liūdna tau.. Jei taip, bet nevėlu pakilti, tarus tave maitinančioms hienoms tiesų “NE”? Vaduokis ir pakilk aukštai aukštai, sklandyk apšviestas žaibo auksinėm varsom, o mes žiūrėsim ir neatsigėrėsim tavimi…Ir Algirdas dausose pasakys “Neveltui tiek kentėta”…
Kam tos man jūsų sakys pasakys – kalbos, jei jau, pažiūrėjęs laidotuvių video, prisiklausiau jūsų giesmių ?
Visi jūsų krikščioniški pezalai Pagoniškoje Lietuvoje, atvirai sakant, jau rimtai darosi juokingi.
Altoriaus šešėlyje ?