Pastaraisiais dešimtmečiais prislopęs didžiųjų valstybių entuziazmas tyrinėti kosmosą virto tyla prieš audrą. Pingantys erdvėlaivių skrydžiai, sparčiai besivystančios technologijos ir didžiulės privataus kapitalo investicijos jau artimiausioje ateityje taps nauju žmogaus veiklos kosmose proveržiu. Priešakinėse jo pozicijose gali atsidurti ir Lietuvos mokslininkai, verslininkai – tam nebereikia milijardų.
1969 m. liepos 20 d. Mėnulyje išsilaipino pirmasis žmogus – JAV kosminės misijos „Apollo 11“ vadas Neilas Armstrongas. Užgniaužę kvapą tiesioginę transliaciją stebėję milijonai žmonių neabejojo, kad šis „mažas žingsnelis žmogui, tačiau milžiniškas šuolis žmonijai“ reiškia spartų kosmoso įsisavinimą. Vis tik pirmieji daug žadantys istoriniai žingsniai pamažu tapo sąstingiu, tačiau jis jau baigiasi.
Lietuvos kosmoso asociacijos (LKA) direktorius Vidmantas Tomkus ir KTU gimusio pirmojo lietuviško kosminio nanopalydovo „LitSat-1“ idėjinis tėvas Vladas Lašas įsitikinę: „Kosmoso tyrinėjimas nebėra monopolizuotas kelių didžiųjų valstybių, todėl žmonės su nauja energija, entuziazmu ir techninėmis galimybėmis kimba į šią veiklą“.
Grįžo prie vaikystės svajonių
„Išaugo ir subrendo „Apollo“ „našlaičių“ karta, vaikystėje visam gyvenimui įsiminusi fantastišką tiesioginę pirmųjų žmogaus žingsnių Mėnulyje TV transliaciją. Pamatę žmogaus sukurtų technologijų galimybes, jie patys panoro kurti ir dalyvauti žmonijos pažinimo galimybes praplečiančiuose atradimuose.
Ši karta studijavo tiksliuosius mokslus, technologijas, inžineriją, matematiką (STEM), kūrė naujas technologijas, atveriančias fantastines galimybes mums patiems čia – Žemėje. Tačiau jų lūkesčiai dalyvauti kosmoso programose neišsipildė, nes valstybės – kosmoso pionierės – pritrūko ambicijų, vizijos ir lyderystės tęsti kosmoso tyrinėjimus“, – teigia verslininkas, Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaras V. Lašas.
„Apollo“ „našlaičių“ karta, kuriai save priskiria ir V. Lašas, nenuleido rankų. Sėkmingi globalių modernių informacinių ir ryšio technologijų verslų kūrėjai grįžo prie savo vaikystės svajonių. Galima paminėti tokias ryškias asmenybes, kaip Džefas Bezosas („Amazon“, „Blue Origin“), Elonas Muskas („Paypal“, „SpaceX“), Peteris Diamandis („X Prize“), Anoušehas Ansari („Telecom Technologies“, „Ansari X Prize“), Ričardas Bransonas („Virgin“, „Virgin Galactic“).
Nereikia daugiamilijoninių biudžetų
V. Tomkus ir V. Lašas pabrėžia, kad kosmosas nebėra vien tiktai didžiųjų valstybių ir didžiųjų kompanijų „žaidimas“. Kosmoso tyrinėjimų brangumas – labiau mitas ir stabdis mūsų galvose negu šiandienos realybė.
Technologijų revoliucija, jų prieinamumas ir eksponentinis galimybių augimas šiandien leidžia ir mažoms komandoms siekti kosminių tikslų bei patenkinti žmogų judėti į priekį visuomet skatinantį atradimų ir iššūkių troškimą.
„Eksponentinis technologijų galimybių augimas radikaliai atpigino bei priartino ir kosmosą. Aplankykite mano draugą Peterį Madseną, kurio įkurtos kompanijos „Copenhagen Suborbitals“ misija – žmogaus suborbitinis skrydis į kosmosą. Tik jį aplankęs, patiki, kad tai realu ir be daugiamilijoninių biudžetų, kad tai gali padaryti entuziastingas ir atkaklus lyderis, subūręs reikalingų sričių profesionalus – savanorius“, – sako V. Lašas.
Palydovo kaina – kaip gero automobilio
Lietuva kosmine valstybe 2014 m. taip pat tapo be didelių valstybinių projektų – akademinės ir verslo bendruomenės entuziazmas kurti nanopalydovą išjudino ir paskatino prisijungti ir valstybės vadovus, ir institucijas.
„Kosmosas iš Kauno arčiau negu Vilnius – tik kita kryptimi. Ir paleisti mažąjį dirbtinį žemės palydovą „cubesat“ šiais laikais kainuoja ne daugiau negu nusipirkti gerą automobilį“, – pabrėžia V. Lašas.
Vizionierius pateikia dar vieną pavyzdį – jauni žmonės, prieš keletą metų sukūrę kompaniją „Planet Labs“, prieš tai kūrė tokius palydovus, kaip ir pirmasis KTU sukurtas „LitSat-1“. Dabar jie savo patyrimą pritaiko kurdami visą Žemę fotografuojančių palydovų sistemą. Investuotojų ir klientų netrūksta – šiek tiek didesnė nei 100 jaunų žmonių kompanija jau sulaukė daugiau kaip 150 mln. JAV dolerių privačių investicijų.
Ir pats V. Lašas visokeriopai remia ir padeda daugeliui visame pasaulyje žinomų komandų, vystančių daug žadančius kosmoso projektus – „MarsOne“, „Virgin Galactic“, „B612Foundation“, „Copenhagen Suborbitals“, „X Prize“.
Skrydis į Marsą – po dešimtmečio
Brėžiamos artimiausios ateities vizijos pribloškia atsiveriančiomis galimybėmis. Prognozuojama, kad per ateinančius 10-20 metų žmogus nuskris į Marsą, bus atnaujinti skrydžiai į Mėnulį, jame sukurtos nuolatinės gyvenamosios bazės. Ar Lietuva gali įsilieti į šias kosmines veiklas? Taip, jei patys būsime aktyvūs.
„Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narė, pasirašiusi asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), todėl pirmiausia būtina sekti, ką planuoja ES ir EKA“, – sako V. Tomkus.
Iki 2019 m. numatytos trys vystymo kryptys: naujos raketos nešėjos „Ariane 6“ sukūrimas, Tarptautinės kosminės stoties (TKS) eksploatacija ir tarpplanetiniai skrydžiai (daugiausia – robotiniai skrydžiai į Mėnulį, Marsą, mažuosius kūnus – asteroidus, kometas).
Šios globalios kosminės programos derinamos ir su kitomis šalimis: JAV, Kinija, kuri pastaraisiais metais labai šioje srityje į priekį pasistūmėjusia ir skiria didesnį biudžetą mėnulio įsisavinimui nei ES ir JAV, taip pat Rusija, Indija, Japonija.
Būtina ieškoti partnerių
„Siekiant įsijungti į ESA programas, jau reikia turėti tam tikras patirtis, produktus. Tačiau nereikia laukti pasyviai, kol mus kažkur pakvies. Reikia išsianalizuoti savo stipriąsias puses, galimybes ir į tą procesą aktyviai patiems įsijungti.
Būtina ieškoti partnerių. Reikia kooperuotis ne tik su artimiausiais kaimynais, bet ir Centrinės Europos šalimis – čekais, vengrais, nes vis dar esame panašūs savo praeitimi istorine, finansinėmis galimybėmis, bendravimu. Tokiu būdu reikia sudaryti atsvarą tradiciniam blokui Prancūzija – Vokietija, kuriame koncentruojasi apie 70 proc. Europos kosmoso pramonės“, – aiškina V. Tomkus.
Konkurencingus kosmosui sukurtus gaminius reikia stengtis pardavinėti visoms su šia sritimi susijusioms šalims. Pavyzdžiui, į Marsą Indijos ir JAV siųstame zonde buvo vengriškų komponentų, nes Vengrija aktyviai bendradarbiauja su Indija.
„Kita vertus, gaminamos produkcijos pritaikymo laukas turi būti platus, nes kosmosas yra nišinė sritis. Reikėtų galvoti ir apie aviacija, robotiką, mašinų gamybą. Tik tokiu būdu galima užtikrinti tvarumą – kad vystymasis būtų pastovus, žmonės gautų stabilius atlyginimus“, – teigia V. Tomkus.
Didžiausios išlaidos – pervežimas
Nors ir pripažįsta, kad veikla kosmose tampriai susijusi su didžiųjų valstybių vykdomomis programomis, LKA vadovas siekia, kad Lietuvos mokslininkai, verslininkai aktyviai įsijungtų ir į labai perspektyvų kosmoso verslą – palydovų, raketų sistemų kūrimą.
Jis pabrėžia, kad dabar, pavyzdžiui, Amerikoje ne tiek NASA, kiek privačios bendrovės vysto kosminius projektus. Vienas ryškesnių pavyzdžių – „Space Exploration Technologies“ („SpaceX“), į kurią „Google“ ir „Fidelity Investments“ metų pradžioje investavo milijardą JAV dolerių,
Krovinius į TKS gabenanti „SpaceX“ (ši bendrovė į kosmosą pakėlė ir lietuviškus palydovus) sausį įvykdė pirmąjį bandymą susigrąžinti dalį labai brangiai kainuojančios raketos nešėjos. Iki šiol jos būdavo panaudojamos tik kartą.
KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) dekano Andriaus Vilkausko teigimu, tai atverčia naują puslapį kosmoso versle, nes turėtų ženkliai atpigti skrydžiai į Žemės orbitą ir TKS. Pervežimo kaina šiuo metu ir yra pagrindinis kosminės veiklos ir plėtros stabdis.
Kalbėdamas apie „SpaceX“ bandymų reikšmę, V. Tomkus prisimena mažųjų bepiločių orlaivių (BPO) vystymosi raidą. Ilgą laiką orlaiviai buvo gaminami tik kariniais tikslais, o jų kainos siekdavo šimtus tūkstančių ir net milijonus dolerių. Tačiau atsiradus atvirojo kodo programinei įrangai, pigiems gamintojams, BPO pradėti labai plačiai naudoti ir civiliniams tikslams.
Dar viena galimybė drastiškai atpiginti krovinių gabenimą į kosmosą yra vadinami kosminiai liftai. Krovinys pakeliamas lengvo, tačiau labai tvirto ir ilgo troso pagalba. Prognozuojama, kad tokie liftai gali pradėti veikti per artimiausią dešimtmetį. Sėkmės atveju, atsirastų labai daug naujų veiklos plėtros kosmose galimybių.
Tikslas – tapti tranzitine šalimi
Siekiant sutelkti su kosmosu susijusius Lietuvos specialistus, mokslininkus, verslininkus, V. Tomkus siūlo tapti kosminių krovinių pervežimo centru, išnaudojant dėkingą mūsų šalies geografinę padėtį tarp Rytų ir Vakarų bei gerai išvystytą logistikos sektorių.
Prieš patekdamas į erdvėlaivį, krovinys turi būti ne tik fiziškai surinktas ir atgabentas iš įvairių pasaulio vietų, bet ir patikrintas sertifikuotose laboratorijose, atlikti grafiniai, cheminiai, radiaciniai bandymai.
„Lietuviai tai galėtų padaryti be didesnių investicijų – pritaikyti savo turimas žinias, išnaudoti mokslinę įrangą ir padėti surinkti tuos krovinius. Ilgainiui tai išsivystytų į didesnį verslą, o tada jau galima ir apie platesnę infrastruktūrą pradėti galvoti“, – sako V. Tomkus.
Jei Lietuvoje pavyktų įkurti krovinių patikra ir surinkimu užsiimantį technologijų centrą, generuojantį nuolatines pajamas, aplink jį natūraliai susiburtų kosminei veiklai reikalingi žmonės – elektronikos, mechanikos, chemijos specialistai ir verslininkai, dabar dirbantys su kosmosu nesusijusiose srityse.
Lietuvos mokslo potencialą vertina tokios didžiulės ir įtakingos organizacijos kaip NASA, daugėja rizikuoti nebijančių, smalsių ir ambicingų verslininkų, todėl ar būsime tik pasyvūs naujo proveržio kosminėje veikloje stebėtojai, ar – aktyvūs jo dalyviai, priklauso tik nuo mūsų pačių noro ir aktyvumo.
