Pagal Lietuvoje įsikūrusių arba plėtrą vykdžiusių užsienio bendrovių skaičių vienam gyventojui 2014 m. Lietuva tvirtai pirmavo regione, o užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ skaičiavo rekordinius duomenis – 29 Lietuvoje įsikūrusias užsienio bendroves, kurios per artimiausius trejus metus sukurs beveik 2 tūkst. naujų darbo vietų. Estijos nacionalinės televizijos ekonomikos laida „Kapital“ domisi, kodėl Lietuva gerokai sėkmingiau pritraukia investicijas nei Estija.
Kovo 12 d. dieną rodytoje laidoje estai stebisi: vien per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuva jau skaičiuoja 5 šalį pasirinkusias kompanijas, planuojančias sukurti beveik tūkstantį naujų darbo vietų. Estija per visus 2014 m., pasaulinės investicijų stebėsenos duomenų bazės „fDi Markets“ duomenimis, pritraukė tik 9 užsienio investicijų projektus.
„Žvelgiant į visą regioną, užsienio kompanijų, nusprendusių įsikurti ar plėstis Lietuvoje skaičius yra vienas sparčiausiai augančių, tačiau jei įvertintume investicinių projektų skaičių, tenkantį vienam gyventojui, Lietuva būtų akivaizdi lyderė visoje Centrinėje ir Rytų Europoje“, – laidoje „Kapital“ pasakoja „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas. Pasak jo, vienas stambiausių pastarųjų metų projektų Lietuvoje – „Barclays“ technologijų ir žmogiškųjų išteklių centras Vilniuje.
Kito laidos herojaus, „Barclays” žmogiškųjų išteklių paslaugų centro Lietuvoje vadovo Mariano Andrade Gonzalezo teigimu, „Barclays“ pasirinko Lietuvą dėl kompetentingų darbuotojų, didelės IT specialistų pasiūlos, puikios infrastruktūros ir stabilios ekonominės bei politinės padėties.
„Darbuotojų skaičius, kurį planavo „Barclays” sparčiai išaugo. 2009 m. pabaigoje, kai pradėjome dirbti Lietuvoje, turėjome apie 120 darbuotojų. Buvome įsipareigoję per tam tikrą laikotarpį įdarbinti 150 žmonių, tačiau 2010 m. pabaigoje jau turėjome 550 darbuotojų, o 2014 metus baigėme būdami net 1500 darbuotojų komanda“, – apie „Barclays“ patirtį Lietuvoje Estijos žurnalistams pasakojo M. A. Gonzalezas.
Estai taip pat pastebi, kad Lietuva konkurencingesnė pritraukiant užsienio kompanijas dėl geresnio užsienio kalbų mokėjimo. „Jauni lietuviai gerai kalba ne tik angliškai. Rusiškai jie taip pat kalba daug geriau nei Estijos jaunimas“, – pastebi „PriceWaterhouseCoopers“ Estijos padalinio direktorius Tetas Tenderas. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad ne tik Estija gali pasigirti savo mokesčių sistema: „Lietuviai taip pat įgyvendino daugybę reikšmingų permainų ir kai kurioms kompanijoms Lietuvos verslo aplinka gali būti daug palankesnė nei Estijos.“
Jam pritaria ir kitas „Kapital“ herojus – „KPMG Baltics“ mokesčių skyriaus vadovas Joelis Zernaskas: „Remdamiesi savo praktika, galime užtikrintai pasakyti, kad tai, jog Estija neapmokestina reinvestuojamo kapitalo, tikrai nėra labai svarbus veiksnys užsienio investuotojams renkantis šalį. Pavyzdžiui, Lietuva gali pasiūlyti mokestines lengvatas investicijoms į mokslo ir tyrimų veiklą, o Estija tokios sistemos neturi.“ J. Zernasko manymu, tokia sistema didina Lietuvos patrauklumą kompanijoms, norinčioms kurti aukštą pridėtinę vertę ir vykdyti į mokslo tyrimus.
J. Zenerskas įsitikinęs, kad Lietuvos sėkmės paslaptis pritraukiant užsienio kompanijas – sistemingas privalumų išnaudojimas. „Valstybės institucijos proaktyviai siekia investicijų ir sistemiškai išnaudoja savo privalumus. Pavyzdžiui, užtikrinant IT specialistų pasiūlą.“
„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, 2014 m. pritrauktose užsienio kompanijose sukurtos naujos darbo vietos per metus atneš daugiau nei 11 mln. eurų socialinio draudimo ir pajamų mokesčių. 2014 m. daugiausiai Lietuvoje investavo JAV kompanijos, kurios per artimiausius kelerius metus mūsų šalyje ketina sukurti daugiau nei 600 naujų darbo vietų.
Todėl, kad aukščiau šikną atstatome…
Lietuvoje yra šiuo metu 120 tūkst. bedarbių, tad tie kasmet sukuriami užsienio investitorių 2-3 tūkst. darbo vietų nėra tiek reikšmingas veiksnys ekonomikai, kiek politikai – integracijos į vakarus įvaizdžiui