Vasario 9 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkai surengė tradicinį kasmetinį pokalbį apie praėjusiųjų, 2014, metų lietuvių autorių knygas. Pokalbį vainikavo kūrybiškiausių knygų dvyliktuko sudarymas.
Nuo 2003 metų į kasmetinius knygų aptarimus susirenkantys literatūrologai šiemet vienijančios pokalbio temos neformulavo, stengdamiesi apsisaugoti nuo išankstinių nuostatų, palikti daugiau laisvės diskusijoms.
Aptariant 2014 metų knygas, buvo konstatuota, kad praėję metai yra persiorientavimo laikas: tai, kas maitina tradiciją, dabar darosi mažiau gyvybinga, ateina kita karta, kuriasi nauji stiliai. Literatūrologai bemaž vienbalsiai sutarė, kad 2014-ieji – jaunųjų poezijos metai (pasirodė Giedrės Kazlauskaitės „Meninos“, Mindaugo Nastaravičiaus „Mo“, Vytauto Stankaus „Iš veidrodžio, už“). Nepaisant to, pozicijų neužleidžia ir literatūroje įsitvirtinę autoriai: Vladas Braziūnas, Stasys Jonauskas, Artūras Valionis. Diskutuojant dėl įspūdingiausios poezijos metų knygos, aptarančiųjų balsai svyravo tarp Giedrės Kazlauskaitės ir Mindaugo Nastaravičiaus.
Prozos srityje ryškėja stilistiniai ir teminiai ieškojimai, kuriems atstovauja Agnės Žagrakalytės „Klara“, Tomo Vaisetos debiutas „Paukščių miegas“, Renatos Šerelytės „Kokono baladės“. Literatūrologai sutiko, kad, nepaisant įdomių žanrinių bandymų, praėjusiais metais taip ir neatsirado gero tikro romano. Kaip ypatingas atvejis minėtinas Justino Sajausko miniatiūrų romanas „Neužmirštami Suvalkijos vardai“, filosofiškai atskleidžiantis pokario ambivalentiškumą. Daugelio favorite tapo Dalios Staponkutės esė knyga „Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja“, kurią drąsiai galima vadinti lietuvišką provincialumą paneigiančia knyga. Kaip žaismingas, bet egzistencinį klampumą išsaugantis eksperimentas įvertintas Mikalojaus Vilučio esė rinkinys „Sriuba“.
LLTI literatūrologai, kaip ir kasmet, pabrėžia, kad praėjusių metų knygų aptarimo tikslas yra ne tik sudaryti kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, bet ir aptarti metų tendencijas, išskirti ryškiausius rašytojus ir susieti juos su visos lietuvių literatūros raida.
Šiemet išrinktas kūrybiškiausių knygų dvyliktukas (abėcėlės tvarka):
1. Vladas Braziūnas, Stalo kalnas: poezija, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014.
2. Giedrė Kazlauskaitė, Meninos: eilėraščiai, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014.
3. Stasys Jonauskas, Laikas išeina pats: eilėraščiai, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014.
4. Mindaugas Nastaravičius, Mo: eilėraščiai, Tyto alba, 2014.
5. Justinas Sajauskas, Neužmirštami Suvalkijos vardai: miniatiūrų romanas, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014.
6. Vytautas Stankus, Iš veidrodžio, už: eilėraščiai, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014.
7. Dalia Staponkutė, Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja, Apostrofa, 2014.
8. Renata Šerelytė, Kokono baladės: fantastinis romanas, Alma littera, 2014.
9. Tomas Vaiseta, Paukščių miegas: proza, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014.
10. Artūras Valionis, Daugiau šviesos į mūsų vartus: eilėraščiai, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014.
11. Mikalojus Vilutis, Sriuba: esė, Tyto alba, 2014.
12. Agnė Žagrakalytė, Klara: bande dessinée, Tyto alba, 2014.
Kūrybiškiausios 2014 m. knygos ir LLTI premijos laimėtojas tradiciškai bus paskelbtas Vilniaus knygų mugėje – vasario 21 d. 12 val. Forume – LRT studijoje. Laimėtoją iš dvylikos kandidatų slaptu balsavimu renka Instituto literatūrologų vertinimo komisija, patvirtinta Instituto tarybos. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premija laimėtojui įteikiama Vileišių rūmuose (Antakalnio g. 6) minint Kovo 11-ąją.
