Sausio 20 d. Baltimorėje, JAV eidamas 96-tuosius metus mirė vienas žymiausių išeivijos lietuvių poetų, vertėjas, kritikas Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikroji pavardė Alfonsas Čipkus).
A. Nyka-Niliūnas gimė Nemeikščių kaime, Utenos apskrityje. Poetas, vertėjas, kritikas. 1938 – 1939 m. Kaune Vytauto Didžiojo Universitete (VDU) pradėjo studijuoti romanistiką ir filosofiją. Vėliau porą metų tęsė šias studijas Vilniaus Universitete (VU). 1944 m. pasitraukė į Vakarus, Tiubingeno ir Fribūro universitetuose gilino filosofijos bei meno istorijos žinias. Negana to, A. Nyka-Niliūnas studijavo ir baigė vokiečių, prancūzų ir anglų literatūras. Kurį laiką dirbo mokytoju lietuvių gimnazijose užsienyje, bendradarbiavo su kultūrine Lietuvos spauda. 1949 m. emigravo į JAV. Dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone, redagavo straipsnius, knygas.
Poezijoje debiutavo 1939 m. Pirmoji knyga Praradimo simfonijos išleista 1946 m. Tiubingene. Buvo išspausdinti ir kiti poezijos rinkiniai: Orfėjaus medis (1953), Balandžio vigilijos (1957), Vyno stebuklas (1974), Žiemos teologija (1985). Ne vienas iš šių rinkinių buvo premijuotas.
Pasižymėjo kaip talentingas kritikas. Vertė poeziją iš prancūzų, vokiečių, anglų ir italų kalbų. Jo vertimų aruodui priklauso ir garsusis V. Šekspyro „Hamletas”, Vergilijaus, Getės, Č. Miloszo kūrinių vertimai.
A. Nyka-Niliūnas kartu su K. Bradūnu, J. Kėkštu, H. Nagiu dalyvavo išleidžiant poezijos antologiją „Žemė”. Pirmą kartą ji pasirodė 1951 m. Čia buvo įtraukta ir 1944 m. tragiškai žuvusio Vytauto Mačernio kūryba. Poetas reiškėsi ir kritikoje. Rašė straipsnius, recenzijas, esė. Žemininkų iniciatyva 1952 m. buvo pradėti leisti „Literatūros lankai”.
Savotišku bestseleriu Lietuvoje tapo Čikagoje išleisti jo Dienoraščio fragmentų du tomai. Tai nėra tipiškas dienoraštis, leidžiantis skaitytojui sekti biografinių autoriaus įvykių eiga. Greičiau tai unikali intelektualinė ir egzistencinė istorija. Istoriniai įvykiai (Antrasis pasaulinis karas, pasitraukimas iš gimtojo krašto), juolab kiti asmeniniai įvykiai čia dažniausiai tėra kultūrinės, literatūrinės refleksijos, filosofinės žmogiškosios situacijos fonas.
1997 m. A. Nykai-Niliūnui paskirta Lietuvos nacionalinė premija.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pareiškė užuojautą dėl poeto, vertėjo, literatūros kritiko Alfonso Nykos-Niliūno mirties.
„Neabejotinai vienas savičiausių ir reikšmingiausių XX amžiaus lietuvių poetų. Žmogus, kurio mirtis žymi mūsų valstybei ir jos kultūrai lemtingos epochos pabaigą. Tačiau A. Nykos-Niliūno knygos nesibaigia su epocha, joms nebaisus joks laikas, nes tai yra poetas, rašęs pasaulinio lygio literatūrą, atvėręs subtiliausias žmogaus gyvenimo ir likimo gelmes“, – sakoma Prezidentės užuojautoje.
Dėl rašytojo mirties šalies vadovė pareiškė užuojautą A. Nykos-Niliūno artimiesiems, gausiai JAV lietuvių bendruomenei, Lietuvos kultūros žmonėms ir visiems šio poeto skaitytojams.
Jei mirčiau žiemą,
Atidaryk langą,
Kad mano siela galėtų –
Sningant –
Parskrist namo.
Alfonsas Nyka – Nyliūnas (“Dienoraščio fragmentai 2001 – 2009” )