Vieniems aplinkai draugiškas gyvenimo būdas – mados vaikymasis, tačiau daugeliui tai yra sąmoningas sprendimas, siekiant išsaugoti gamtą bei parodyti pavyzdį kitiems. Ryšių su visuomene specialistės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės šeima tokį gyvenimo būdą propaguoja jau 6-erius metus: renkasi elektros energiją taupančius prietaisus, rūšiuoja atliekas, nepalieka be reikalo įjungtų elektros prietaisų ir pan. Moteris įsitikinusi, kad „ekologijos“ populiarėjimas įkvepia visuomenę keistis, didina mūsų atsakingumą bei gražina aplinką.
„Visiškai sutinku su nuomone, kad ekologija nėra tik mada, iš kurios bandoma užsidirbti. Tai yra labai stereotipinis požiūris, kurio kviesčiau atsisakyti. Didėjančioje ekologinių prekių pasiūloje įžvelgiu daug pozityvumo ir naudos. Manau, tai mus skatina labiau atsižvelgti į gamtą, prisidėti prie jos išsaugojimo, – sako I. Trakimaitė-Šeškuvienė. – Jeigu kiekvienas nors truputį prisidėtų prie bendros aplinkos švarinimo ir tausojimo, manau, rezultatas būtų daug geresnis. Ir patikėkite, būti draugišku aplinkai neužima tiek daug laiko kaip daugeliui atrodo“.
Šeškų šeima aplinkai draugišku gyvenimu susidomėjo gyvendami Jungtinėje Karalystėje: „Anglai daug dėmesio skiria aplinkosaugai, mieste pilna parkų, viskas aplink gražu ir švaru. Gyvenant ten, pati aplinka diktavo gamtai draugiško gyvenimo sąlygas, todėl ėmiau labiau tuo domėtis, rinkti informaciją. Ir štai, net ir grįžę į Lietuvą, esame ekologijos mylėtojai. Panašu, kad tokie ir liksime. Ir kuo toliau, tuo labiau“, – pastebi I. Trakimaitė-Šeškuvienė. Šioje šeimoje daug dėmesio skiriama vaikų švietimui apie aplinkosaugą: aiškinama, kodėl reikia rūšiuoti atliekas, kokioms atliekoms skirtas kuris konteineris, kaip saugoti ir mylėti gamtą. Moteris įsitikinusi, kad vaikai yra daug lankstesni ir jiems suformuoti teisingus įpročius yra daug paprasčiau, o tai, ką vaikai išmoks vaikystėje, jiems taps normaliu elgesiu ateityje. Būtent todėl vaikų auklėjime labai svarbų vaidmenį atlieka tėvai – I. Trakimaitės-Šeškuvienės nuomone, visi tėvai turėtų nuo mažens savo vaikus mokyti ekologiško gyvenimo principų.
Pasak žinomos moters, jų šeima laikosi elementarių draugiško aplinkai gyvenimo principų, kurių turėtų laikytis kiekvienas. Puikus pavyzdys galėtų būti elektros energiją taupančios lemputės: jų namų apšvietimui naudojamos būtent tokios lemputės, o joms perdegus, moteris jų nemeta kartu su kitomis buitinėmis atliekomis, bet atiduoda perdirbimui.
Elektros energiją taupančios lemputės dėl jose esančių gyvsidabrio garų priskiriamos prie pavojingų atliekų. Panaudotas lemputes galima išmesti tik tam skirtose vietose, kad vėliau jos būtų saugiai perdirbtos.
Šiuo metu 46 šalies miestuose veikia 86 punktai, kuriuose yra priimamos perdegusios energiją taupančios lemputės. Specialių dėžučių šioms lemputėms surinkti yra Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus „Lesto“ klientų aptarnavimo centruose, minėtose stambiagabaričių atliekų aikštelėse, o didesniuose miestuose lemputes priima parduotuvės „Mazgas“, „SLO“ bei „EMP recycling“ padaliniai. Visą perdegusių lempučių surinkimo punktų sąrašą galima rasti interneto svetainėje.
„Ekošviesa“ energiją taupančių lempučių surinkimą Lietuvoje organizuoja nuo 2010 m. Surinktos lemputės atiduodamos elektroninių atliekų perdirbėjams, kurie, naudodami specialias technologijas, saugiai pašalina gyvsidabrį, o stiklą perdirba antriniam panaudojimui.
