Panevėžio kraštotyros muziejus (PKM) pasipildė archeologiniais ir istoriniais eksponatais iš Protvos Galindos. Protvos galindai tai Okos aukštupyje (dabartinėje Maskvos ir Kalugos sritije) kadaise gyvenusi vakarinių baltų, t. y. prūsų, genties dalis vėliau asimiliuota slavų.
Panevėžietis, kraštotyrininkas, istorijos mėgėjas, galindų palikimo tyrinėtojas, romuvis, Panevėžio kolegijoje psichologijos dėstytojas Laimutis Vasilevičius PKM padovanojo įspūdingą archeologinių dirbinių ir kitų istorinių vertybių kolekciją: virš 40 titnago dirbinių ir titnago žaliavos, fosilijų, 5 ankstyvosios neolito keramikos fragmentus,virš I-II tūkstantmečio lipdytinės bei žiestos keramikos šukių, papuošalų fragmentų, įvairių molinių dirbinių ir uolienų pavyzdžių, strėlės antgalį, ikoną ir kitų vertybių.
Šiuos radinius L. Vasilevičius sukaupė dirbdamas Maskvos srityje ir apie 10 metų keliaudamas po senosios Protvos Galindą, o dabar Maskvos, Kalugos sričių žemes, kurios driekiasi tarp Protvos ir Žyzdros upių.
L. Vasilevičius sako, kad domėtis galindų pėdsakais Rusijos žemėje jį paskatino baltistas akademikas Vladimiras Toporovas bei baltarusių geologas, profesorius Ernestas Levkovas.
L. Vasileičius sako, kad Protvos Galindojejis rado labai daug baltiškų ženklų. Ten tekančios upės vadinamos baltiškais vardais: Jauza (buvusi Auza), Setūnė, Presnė, Resa, Papolta, Upa, Vorė. Nemažai išlikę baltiškų vietovardžių: Juknava, Medinė, Masalskas, Kurša. „O upė Žyzdra teka pro Kazelską ir pro Anykščius…Perkūnas ten vadinamas Perūnu, deivė – dieva…“ – sako tyrinėtojas ir priduria – Maskvos srities kaimo vadinamo Kurša gyventojai iki šiol pravardžiuojami „nekrikštytomis litvomis“ bei „kuršiais didžgalviais“.
X a. Protvos Galindą užėmė slavai viatičiai, tačiau vietos gyventojai net iki XV a. priešinosi krikštui. Po krikšto galindai buvo nutautinti, bet dalį jų kultūros perėmę viatičiai išsaugojo iki šių dienų. Protvos Galindoje, pasak L. Vasilevičiaus, už kiekvieno akmens slypi Dievo istorija, glūdi baltiški ženklai. Kazelsko rajono miške stūkso Velnio piliakalnis. Pasakojama, kad po juo buvo įrengtą galindų šventykla kurią kariškiai susprogdino tik 1960 m.
Laimučio Vasilevičiaus nuotraukos iš kelionių po Protvos Galindą (2000 m.):
Laimutis – labai šviesus žmogus. Jis ir jį supantys žmonės yra nuostabūs, o jų kalbose slypi išmintis. Pagarba!
Labai įdomus straipsnis, daug vertingų radinių, piliakalniai tokie kaip Lietuvoje. Ačiū straipsnio autoriui už galimybę susipažinti su mūsų giminaičiais