Baltijos šalių konferencija Kembridže aptars svarbiausius švietimo klausimus

Spalio 10–11d. Baltijos šalių konferencija 2014 m. sugrįžta dar didesnė. Šį kartą praeitais metais lūkesčius pranokusiame renginyje bus aptarti svarbiausia švietimo klausimai.

Baltijos šalių konferencijų projektas buvo inicijuotas prestižiniame Kembridžo universitete 2013-aisiais. Pernykštis renginys sulaukė virš 300 svečių bei didžiulio žiniasklaidos susidomėjimo Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Anot organizatorių, viena iš priežasčių, kodėl pasisekė renginys, buvo garbinga oratorių sudėtis. Svečiai aptarė mokslo, politikos ir verslo aktualijas.

Tarp kitų garbingų svečių pasisakė ir Siim Kallas, Europos Komisijos viceprezidentas. Susirinkusieji taip pat turėjo galimybę išgirsti Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus kalbą.

Šį rudenį organizatoriai žada surengti nepamirštamą renginį Kembridžo miestelyje ir kviečia spalio 10–11d. atidžiau pažvelgti į sferą, liečiančią visus visuomenės narius, – švietimą.

Šių metų konferencija sugrįš prie tikslų, iškeltų 2013 m., ir planuoja apžvelgti naujus iššūkius Baltijos šalims. Dviejų dienų renginys vyks „Cambridge Union Society“ istoriniame debatų kambaryje.

Spalio 10 d., penktadienį vyks dirbtuvės, skirtos studentams, kurios yra sėkmingo bendradarbiavimo tarp lietuvių studentų Jungtinėje Karalystėje, profesionalių ekspertų ir „Google“ vaisius. Dirbtuves ves Arnoldas Pranckevičius, Artūras Ratkausas ir Styvenas Šreidžas ( Steven Schrage).

Viena iš konferencijos misijų – suteikti daugiau galios tiems, kurie mokosi ar studijuoja, ir nepalikti su mokslu susijusių klausimų jau seniai baigusiems studijas.

Be vadovavimo mokymų šios dirbtuvės patikrins ir ugdys studentų debatų ir viešojo kalbėjimo gabumus.

Tikimasi, kad dėl šios praktikos išaugs studentų įgūdžiai, kurie suteiks jiems reikalingas žinias ir pasitikėjimą savimi drąsiai diskutuoti su ekspertais pagrindiniame renginyje.

Spalio 11 d., šeštadienį vyks keturios atskiros, bet susijusios sesijos, per kurias bus aptartas platus spektras švietimo klausimų. Kiekviena sesija prasidės įkvepiančia žinovo kalba ir po to seks diskusija ta tema, kurios metu studentai galės užduoti klausimus ekspertams. Planuojama, kad renginyje dalyvaus daugiau nei 400 žmonių.

Konferencija prasidės su dr. Roberto Kilio, buvusio Latvijos švietimo ir mokslo ministro, kalba, jos tema – „Švietimas vidurinėse mokyklose – įgūdžiai ar žinios?“.

Neseniai mokyklas ir universitetus baigę absolventai pastebi, kad darbdaviai pabrėžia vadinamųjų perkeliamų įgūdžių svarbą ir poreikį, įskaitant efektyvų problemų sprendimą, kritišką mąstyseną ir gebėjimą bendrauti.

Vis dažniau pastebima, kad verslininkai teikia pirmenybę šiems gabumams, o ne žinioms iš tam tikros akademinės srities. Pirmoji sesija aptars šį reiškinį, turint omenyje dabartinę ir būsimą švietimo ir darbo padėtį Baltijos šalyse.

Kita tema – „Geriausios praktikos aukštajame moksle“, kurioje pasisakys Maive Rute, Europos Komisijos mokslo ir inovacijų skyriaus vadovė.

Nors šioje sesijoje bus svarstoma, kuo skiriasi aukštojo mokslo modeliai Jungtinėje Karalystėje ir Baltijos šalyse, sesija „Ar mokslas ugdo verslumą?“ su seru Paulu Džiodžu (Paul Judge), anglų verslininku ir politiku, kels klausimą, ar aukštasis išsilavinimas apskritai yra reikalingas tiems, kurie nori būti sėkmingais verslininkais ir sekti Bilo Geitso (Bill Gates) ar Marko Zukerbergo (Mark Zuckerberg) keliais.

Konferencijos kulminacija – kalba „Ateities tendencijos ir naujovės mokslo srityje“, kuria sakys Konradas Volframas (Conrad Wolfram). Jis žvelgs į ateitį ir bandys prognozuoti, kur dabartiniai mokymo ir mokymosi metodai nuves šiandienos ir rytdienos jaunimą.

Viliamasi, kad pranešimai ir diskusijos minėtomis temomis padės sukurti dialogą tarp skirtingų kartų ir visuomenės grupių, ypač tarp besimokančiųjų ir tų, kurie organizuoja jų išsilavinimą.

Dviejų dienų renginio metu bus gausu progų studentams, kritikams, verslininkams ir politikams bendrauti, mąstyti ir kurti kartu.

Dažnos pertraukos tarp diskusijų suteiks progas keistis idėjomis neformalioje aplinkoje. Ribotas dalyvių skaičius galės pasinaudoti galimybe po konferencijos pavakarieniauti ir pabendrauti vakarienėje „Trinity Hall“ – viename seniausių ir gražiausių Kembridžo universiteto koledžų.

Renginį organizuoja Kembridžo universiteto Baltijos šalių bendrija, kuri jungia daugiau nei šimtą aktyvių ir talentingų jaunų žmonių, besimokančių įvairių specialybių tiek bakalauro, tiek aukštesnėse pakopose.

Daugelis jų jau yra turėję tokio pobūdžio patirties organizuojant ir vadovaujant panašiems projektams. Komiteto atsidavimas konferencijai yra puikus pavyzdys, kaip šiandienos jaunimas yra pasirengęs perimti novatoriškumą mokslo srityje į savo rankas.

Žvelgiant į ateitį, komitetas yra įsitikinęs, kad konferencija išliks ilgalaikiu ir pasikartojančiu projektu, toliau burs, įkvėps skirtingų kartų ir industrijų atstovus. Sunku būtų paneigti, kad išsilavinimas nesibaigia įgijus atestatą iš mokyklos ar diplomą iš universiteto.

Autorė yra „Cambridge Baltic Conference 2014“ žiniasklaidos ir rinkodaros direktorė

Spausdinti