M. Nargėlaitė. Romuvos stovykla – dešimtmečių tradicija

Jau ne vienerius metus Lietuvos ramuvų sąjunga senovės baltų kultūrą, tradicijas ir religiją kviečia puoselėti kasmetinėse Ramuvos stovyklose. Tema kasmet vis kita, tačiau subtiliai išlaikoma ir iš kartos į kartą perduodama stovyklų tradicija sukviečia gamtos apsuptyje pagyventi vis naujas kartas.

Šiais metais Ramuvos stovykloje kalbėta apie Amžinąją Ugnį. Tai simboliška, gili tema, nes senovės lietuviai buvo vadinami Ugnies garbintojais. Per Ugnį bendrauta su Dievais, per Ugnį apsivalydavo blogis, o mirusieji keliaudavo į anapilį. Visos svarbiausios šeimos ir bendruomenės apeigos buvo atliekamos prie Ugnies.

Bendravimas su Ugnimi ypač svarbus iškilus sunkumams, ieškant ramybės ir savojo kelio. Šiais metais jauniesiems romuviečiams kalbėti apie Ugnį padėjo garsūs etnologai ir mitologijos tyrinėtojai: tai Dalia Urbanavičienė, Jonas Vaiškūnas, Dainius Razauskas, Rita Balkutė.

Ugnies galios atrastos per senovinius burtus, dainas ir sutartines, mitologines prasmes ir išlikusius paminėjimus šalies istoriniuose šaltiniuose.

Stovykloje skambėjo liaudies dainos. Jas dainuoti ir išmokti stovyklos dalyviai galėjo kartu su apeigų grupe „Kūlgrinda“ bei svečiais iš Lenkijos, kurie, atvykę pagal Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo finansuotą programą „Gamta mus jungia“, supažindino su tradicine kaimynų muzika ir slavų senosiomis muzikavimo tradicijomis.

Šiemet jau antrus metus iš eilės kovinę dvasią stovykloje kėlė gyvosios istorijos klubas „Leitgiris“. Stovyklautojai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su mūsų protėvių ginkluote, išbandyti jėgas kovoje ir pažaisti karinius žaidimus, kurie padeda ugdyti stiprią kovos dvasią ir vienybę.