Antradienis, 28 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Pilietinė visuomenė

Pilietiškumo išraiškos šiandien ir prieš 25-erius metus. Ar galime dėti lygybės ženklą?

www.alkas.lt
2014-09-09 10:08:06
5
Pilietiškumo išraiškos šiandien ir prieš 25-erius metus. Ar galime dėti lygybės ženklą?

partiotiškumas vėliavaKoks pilietiškumas buvo prieš 25 metus? Tikriausiai daugelis, apie tai susimąstę, iš karto pagalvos apie Sąjūdį, Baltijos kelią, Roko maršus, atbundančias jaunimo organizacijas. Tuomet pilietiškumas buvo geresnio, šviesesnio gyvenimo viltis ir laisvės paieškos.

Tačiau, ar prabėgus ketvirčiui amžiaus, atgavus nepriklausomybę, bet, esant panašios agresijos akivaizdoje, nauja karta yra tokia pat pilietiška ir atsakinga už savo valstybę? Matyt, daugelis prunkštels ir giliai atsidus, nes „tada viskas buvo visai kitaip“ ir pilietiškumo tada ir dabar lyginti negalima.

Tiesa, lygybės ženklo tarp kartų ir laisvės bei pilietiškumo ar patriotiškumo suvokimo dėti nereikėtų, tačiau vis dėlto daug panašumų ir vieningumo idėjų būta tiek tuo metu, tiek ir šiomis dienomis. Ypatingai tai svarbu dabartiniu laikotarpiu, kai reikšmingų sukakčių progomis galime pasitikrinti savo pilietiškumą – rugpjūčio 23 d. Lietuva minėjo Baltijos kelio 25 metų sukaktį, o ne už kalnų ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metis.

Angonita Rupšytė, Lietuvos visuomenės veikėja, aktyvi Sąjūdžio veiklų narė ir organizatorė, pasakoja, kad jaunimas buvo pagrindinis talkininkas Sąjūdžio metu. Ji teigia, kad tada tai buvo tikrieji proveržio ir apsisprendimo metai.

„Jaunimą visada turi patraukti idėja, momentas. Mus suvienijo vienas bendras tikslas – atkurti nepriklausomybę, pasiekti laisvę. Tačiau nereikia visko absoliutinti. Jaunimas ir tada, ir dabar yra visoks. Kiekviena karta turi nešti savo atsakomybės laipsnį“,  priduria A. Rupšytė.

Kovo 11-osios eitynės | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.
Kovo 11-osios eitynės | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Mantas Zakarka, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas, pritaria kad Sąjūdžio, nepriklausomybės atgimimo laikais, iš esmės, jauni žmonės buvo tokie patys kaip ir dabar. Jie buvo ambicingi, ryžtingi, ieškantys naujų formų, kaip išreikšti savo nuomonę ir parodyti pilietiškumą.

Anot A. Rupšytės, šį laikotarpį galima būtų palyginti su prieš sąjūdiniu, disidentiniu, laikotarpiu, kai vienas po kito visi bandė kažką daryti ir burti visuomenę. Taip yra ir dabar, tačiau niekada nereikia norėti, kad susitelktų visas jaunimas.

„Būtina suvokti, kad yra milžiniškas skirtumas, kai tu esi laisvas, nepriklausomas žmogus, ir, kai  turi pasirinkti kažką daryti dėl savo šalies, o pasirinkęs, jausti atsakomybę“, − teigia moteris.

Manto Zakarkos įsitikinimu, reikia suprasti, kad pilietiškumo formos per daugelį metų pasikeitė ir jauni žmonės savo pilietiškumą šiuo metu supranta ir nori išreikšti kiek kitokiomis formomis nei buvo įprasta iki šiol.

Daugelis veiksnių, tokių kaip: didėjantis jaunimo dalyvavimas rinkimuose, jungimasis į įvairias pilietines iniciatyvas, palaikymo akcijas, jaunimo organizacijų inicijuojami nauji pilietiškumo skatinimo projektai, tai tik patvirtina.

„Jauni žmonės ieško galimybių, kaip gali prisidėti prie vienos ar kitos problemos sprendimo. Ieškojimas ir atveda į naujas pilietinių iniciatyvų formas. Natūralu, kad jų didesnį atsiradimą sąlygoja ir įvykiai, vykstantys pasaulyje. Todėl jaunimo organizacijos, inicijuojančios įvairias akcijas, nori parodyti, kad joms ne vis vien, kas vyksta aplinkui“,  priduria M. Zakarka.

Pilietiškumo, tautinio identiteto ugdymui taip pat reikalingas geras istorinės atminties pažinimas. Pasak LiJOT prezidento, istorijos pamokų, kad tinkamai būtų galima perduoti istorinę atmintį, mokyklose šiuolaikiniam jaunimui nebeužtenka. Svarbu, kad valstybė palaikytų naujas pilietiškumo ir istorinės atminties saugojimo formas, neapsiribojant tik oficialiais valstybinių švenčių ar kitų progų minėjimais.

Pašnekovų nuomone, šiandien visa tai reikia daryti ne trafaretiškai – jaunam žmogui tu turi suteikti galimybę pajusti tikrąją bendrumo reikšmę, pažinti istorinę atmintį, pajusti tų laikų dvasią.

Misija Sibiras dalyviai | rengėjų nuotr.
Misija Sibiras dalyviai | rengėjų nuotr.

Kaip teigia A. Rupšytė: „Kas laimės istorinę atmintį, tas laimės ateitį“. Čia turi būti bendros visuomenės jėgos – nei mokykla, nei šeima, nei jaunimo organizacijos negali vieni be kitų parodyti istorijos pažinimo, atminties reikalingumo.

„Užtenka tik liūdėti ir gedulingai žvelgti į mūsų istoriją. Reikia ją švęsti ir kalbėti apie skirtingo laikotarpio, skirtingų žmonių, organizacijų nuveiktus darbus, kurie parodytų, kaip viskas atrodė iš tikrųjų. O tai ir skatintų didesnį jaunų žmonių pilietiškumą ir jausmą, kad Lietuva yra visų mūsų ir tik nuo mūsų priklausys jos ateitis”,− įsitikinęs M. Zakarka.

Šiuo istorijos laikotarpiu galbūt nebėra tūkstantinių minių protestų ar mitingų, tačiau jaunystei visada būdingas maksimalizmas, kuris vienokia ar kitokia forma pasireikšdamas prisideda prie pilietinės visuomenės auginimo.  O ir pati istorinė atmintis byloja, kad mūsų stiprybė visada buvo, yra ir bus vienybė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Jaunoji Lietuvos karta surengė mitingą prie Seimo ir pasisakė prieš neskaidrius rinkimus (nuotraukos, video)
  2. Ž. Makauskienė. Kovo 11-oji Vilniuje (nuotraukos)
  3. V. Keršanskas. Apie dvilypį patriotiškumą ir jo (ne)naudą Lietuvai
  4. Iki paskutinio kantrybės lašo įsitvirtinti Lietuvoje
  5. P. Stonis. Jaunimo dilema: partijai ar Lietuvai?
  6. Jaunimas kuria naujas valstybinių švenčių tradicijas
  7. Ž. Makauskienė. „Pro Patria“ sukurta tarnauti Tautai ir valstybei
  8. „Misija Sibiras“ – patriotiškumą skatinanti jaunimo iniciatyva (video)
  9. Baltijos kelio 25-metyje moksleiviai rodė savo pilietiškumą (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Pikc says:
    9 metai ago

    Pradžiai bent į žodyną reikia grąžinti patriotizmą ir tautiškumą, nes nuo to beveidžio pilietiškumo jau bloga darosi. “Pilietiškas” galėjai būti ir aname sajūze, gali būti ir šitame – ir bet kokioje šalyje, į kurią emigruosi. O patriotizmui reikia Patria – Tėvynės.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      9 metai ago

      Pikc, parašyk kaip TĖVYNĖ skamba zulų kalboje. Būk geras.

      Atsakyti
      • Dalė says:
        9 metai ago

        Vienoj ausy skambėjo, jog žodis UBUNTU Zulų kalboje reiškia “aš esu, nes mes esame”.
        Kažkaip labai prasminga man pasirodė 🙂

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          9 metai ago

          Ačiū, nenustebsiu, jei Pikc pradės vartoti UBUNTU vietoj PATRIOTAS.

          Atsakyti
  2. Nėra ką lyginti... says:
    9 metai ago

    šiandieninis “pilietiškumas” lygus sovietiniam “pilietiškumui”. Tik “Šlovė Maskvai Bolševikams ir Partijai” pakito į “Šlovė Briuseliui ir social-konserv-liberastų Partijai “Už globalizaciją- mišrūnizaciją”. Nei viename, nei kitame “pilietiškume” LIETUVAI VIETOS NĖRA.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?

2023 03 17
„Burka“, Ryga | Lietuvos socialinio verslo asociacijos nuotr.

Nuo bičių išsaugojimo iki darbo vietų jaunimui kūrimo

2023 03 01
Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

2023 01 28
Seimo kanceliarijos nuotrauka | V. Chornos

V. Rakutis: Jaunimas krašto gynybai turi būti lavinamas stiprinant protinį, kūrybinį ir fizinį ugdymą

2022 11 15
Vasarą irgi reikia sportuoti. 5 smagūs būdai išnaudoti gerą orą

Lietuva ruošis jaunimo irklavimo čempionatui

2022 07 11
Dalyvauti loterijose – tik nuo 18

Dalyvauti loterijose – tik nuo 18

2022 06 28
Vaikų gynimo dieną – Prezidento dėmesys jaunimui

Vaikų gynimo dieną – Prezidento dėmesys jaunimui

2022 06 01
Moksleiviai iš Luhansko pažintį su Europa pradės Lietuvoje

Lietuvoje – dar daugiau dėmesio veikliam jaunimui

2022 04 01
Alkas.lt koliažas

D. Čaplinskienė. Tikrieji didvyriai

2022 03 22
Kokį dviratį pasirinkti?

Kokį dviratį pasirinkti?

2022 02 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina - didvyrių tėvynė | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas

2023 03 27
Eismas Šiauliuose | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Šiauliuose tęsiamas kariuomenei svarbus projektas

2023 03 27
einmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ieškoma Registrų centro vadovo

2023 03 27
Netradicinis knygos „Mokytojas“ pristatymas | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Neįprastu būdu bus pristatyta knyga „Mokytojas“

2023 03 27
Automobilio žibintai | pixabay.com, AutoPhotography nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčiai nesnaudžia ir automobilių prekyboje

2023 03 27
Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.
Lietuvoje

Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti

2023 03 27
Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku

2023 03 27
Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuoroda apie D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis
  • Žemyna apie Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
  • ak apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
  • Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (II)
  • Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (IV)
  • Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 17
14
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Šis straipsnis – ankstesnės publikacijos tęsinys: joje svarstyta vizija tautininkams rinkimų pamokų kontekste. Po šios publikacijos pasirodė įvairių komentarų, išsakyta...

Skaityti toliau

Nuo bičių išsaugojimo iki darbo vietų jaunimui kūrimo

by Kristina Aleknaitė
2023 03 01
0
„Burka“, Ryga | Lietuvos socialinio verslo asociacijos nuotr.

Poveikio matavimas yra vienas svarbiausių bruožų ir įsipareigojimų, kuriuo socialinis verslas rodo savo kuriamą poveikį ir pokytį visuomenėje. Gebėjimas pamatuoti...

Skaityti toliau

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

by Kristina Aleknaitė
2023 01 28
2
Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.

Prasmingą, naudingą, kokybišką laisvalaikį 10–15 metų vaikams ir paaugliams siūlo Panevėžio, Klaipėdos, Kauno apskričių bibliotekos. Prasidėjo „Draugoteka“ – nemokama nauja,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuoroda apie D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis
  • Žemyna apie Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
  • ak apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Mariau apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
Kitas straipsnis
Prezidentūra | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Prezidentės patarėja: „Pagal tarptautinę teisę tie žmonės nenusikalto“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai