Net trečdaliui pacientų inkstų vėžys diagnozuojamas per vėlai, nors turime patyrusius gydytojus bei šiuolaikines laboratorijas. Kodėl iš visų urologinių vėžių daugiausia netekčių lemia inkstų navikai?
Medikai tik spėlioja, kokios inkstų vėžio priežastys. Todėl išskirti rizikos grupę, kuriai būtų taikoma ankstyvosios patikros programa, kol kas sudėtinga. Dabar viskas priklauso nuo atsitiktinės diagnozės: jeigu naviką gydytojai nustato ankstyvosiose stadijose, pacientą dažniausiai galima išgelbėti. Bet pasitaiko ir itin agresyvių šios ligos formų.
Štai Lietuvoje neseniai buvo diagnozuotas labai retas pasaulyje vėžys – inksto surenkamųjų latakų karcinoma. Onkologams iš pradžių net buvo sunku patikėti gavus tokią Patologijos diagnostikos laboratorijos atlikto histologinio tyrimo išvadą. Manoma, kad ši mirtina liga sudaro apie 1–2 proc. inkstų navikų. Ji mažai aprašyta medicininėje literatūroje, o mūsų šalyje nustatyta vos keletui pacientų.
Nematytas patologinio židinio audinio vaizdas per mikroskopą iš pradžių nustebino ir pačią tyrėją gydytoją patologę dr. Aušrinę Barakauskienę. Rizikuoti priimti tokį sprendimą atlikus tik tradicinį histologinį tyrimą jai leido didelė profesinė patirtis. Drąsi išvada dar buvo patikrinta pasinaudojus moderniomis diagnostikos technologijomis.
„Pasitvirtino, kad tiesos ieškojimas nebūtinai turi kainuoti milijonus: histologinis tyrimas išlieka auksiniu standartu. Deja, šiuo tiksliu tyrimu medikai džiaugtis negalėjo, nes paciento gyvenimas jau buvo skaičiuojamas mėnesiais“, – sakė Patologijos diagnostikos laboratorijos specialistė.
A. Barakauskienės pastebėjimu, anksti diagnozavus inksto surenkamųjų latakų karcinomą tinkamai gydomas pacientas paprastai gali išgyventi beveik pora metų.
Inkstų vėžių ankstyvosios diagnostikos subtilumai – aktuali specialistų tema. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Onkourologinio poskyrio vyresnysis ordinatorius dr. Albertas Ulys atkreipė dėmesį: net trečdalis sergančiųjų pradedami gydyti vėlyvosiose stadijose.
„Ankstyvųjų stadijų inkstų vėžių problema ta, kad jie dažniausiai diagnozuojami atsitiktinai: ultragarsu tyrė kepenis ar kasą, o surado inksto naviką. Šia onkologine liga susirgęs žmogus iš pradžių nejaučia jokių simptomų. Toks nebylus vėžys, kai dar neprasidėjo metastazės, sėkmingai išoperuojamas“, – aiškino A.Ulys.
Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse nėra apsispręsta, ar būtų efektyvi kokia nors ankstyvojo inkstų vėžio diagnostikos programa. Onkourologo pastebėjimu, pavyzdžiui, JAV klinikose labai dažnai atliekami kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimai. Jie leidžia pastebėti ypač mažus inkstų navikus.
Tada specialistai susiduria su kita problema: iškart operuoti auglį ar palaukti, kol jis išryškės ir pasieks optimalų operacijai dydį. Atsakymas priklauso ir nuo žmogaus amžiaus, kitų aplinkybių. Dar vienas aspektas: dažnai atliekami kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimai daro iki galo neištirtą poveikį žmogaus sveikatai.
„Esant šiandienos situacijai, matyt, šeimos gydytojai galėtų žmonėms patarti kasmet atlikti ultragarso tyrimą. Nesudėtinga išsitirti ir šlapimą, ar jame nėra kraujo pėdsakų“, – svarstė A.Ulys.
Kasmet inkstų vėžiu suserga apie 700 Lietuvos žmonių. Dažniau ši liga paliečia vyrus nuo 35-erių metų amžiaus. Navikui augant žmogus karščiuoja, jam skauda pilvą, juosmenį, krenta svoris, šlapime gali pasirodyti kraujo.
Uždelsus diagnozę ir laiku negydant inkstų vėžys išplinta į limfmazgius, plaučius, antinksčius, kepenis, kaulus ir kt. Tuomet paciento išgijimo galimybės komplikuojasi.
Navikai dažniausiai operuojami šalinant pažeistą inkstą ar jo dalį. Prieš porą metų VU Onkologijos instituto specialistai įsisavino dar vieną šiuolaikinį gydymo metodą – krioabliaciją. Jį naudojant piktybinės ląstelės sunaikinamos šalčiu mažiausiai pažeidžiant sveikus aplinkinius audinius. Prireikus atliekamos aukšto dažnio termodestrukcijos procedūros.
Visiškai naujas galimybes kovojant su inkstų vėžiu per pastaruosius 3–4 metus suteikė biologinė taikinių terapija – kai vėžinę ląstelę siekiama tiksliai paveikti vaistais nesužalojant sveikųjų ląstelių. Tokiu metodu Lietuvoje dabar išgydomi net tokie ligoniai, kurie anksčiau buvo laikomi beviltiški.
Dar vienas labai sėkmingas žingsnis – biologinės terapijos derinimas su chemoterapija. Šis metodas irgi labai padidino sergančiųjų vėlesnių stadijų inkstų vėžiu galimybes išgyventi.
