J. Dapšauskas. Ar birželio 29 d. referendumas priblokš?

Norint inicijuoti referendumą visuomenės iniciatyva Lietuvoje reikia per 3 mėnesius surinkti 10 proc. rinkimų teisę turinčių parašų, Ukrainoje – 6,56 proc., Italijoje – 0,83 proc. , Olandijoje – 3,50 proc., Šveicarijoje – 0, 60 proc. (paprastam referendumui) ir 1,20 proc. (konstitucinei pataisai). Tai parodo, kad Lietuvoje žmonių valia inicijuoti referendumą yra iki pasityčiojimo ribojama. Specialiai taip padaryta, kad referendumus galėtų inicijuoti tik Seimas.

Gal įvyks stebuklas, kurie šį referendumo procesą tikrai lydi: pirmiausia surinkti per 320 tūkst. parašų, paskui įvykdytas pasityčiojimo reikalavimas taisyti tariamai neįskaitomus parašus, galiausiai įveikus ir šią kliūtį – sąmoningai nerengus referendumo per ES, ir Prezidento rinkimus ir taip referendumo įvykimo galimybę sumažinus iki minimumo – gal ir čia įvyks kaip ir neįmanomas stebuklas, žmonės vis vien ateis balsuoti ir referendumas įvyks?

Ko taip bijoma referendumų? Ta ligota baimė pasireiškė su kaupu, kai net per 10 milijonų litų išmetama į balą referendumo nerengus kartu su EP ir LR Prezidento rinkimais. Darbo bei Tvarkos ir teisingumo, socialdemokratų partijos vaizduoja, kad tarsi pritaria referendumo suorganizavimui, bet realiai nepadarė nieko, kad jis vyktų tada, kai piliečiai gali ateiti balsuoti ir speciliai „nugrūdo“ į birželio 29 d., kai žmonės jau atostogauja, kaimo ūkininkai intensyviai dirba laukuose.

Žinant žmonių vangų ėjimą į rinkimus, referendumo įvykimas tikrai labai abejotinas: tam reikia, kad balsuoti ateitų daugiau nei 50 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių. Tačiau referendumo atveju gali suveikti žmonių protesto nuotaika ir ateiti būtent tie, kurie nusivylę ir įprastai nedalyvauja rinkimuose.

Žemės saugikliai, kad ir netobuli bei taisytini Seimo jau yra sudėti, bet didžioji dalis partijų būtent bijo prarasti kontrolę jei referendumu būtų nuspręsta, kad norint piliečių iniciatyva rengti referendumą pakanka surinkti 100 tūks. parašų. Tada valdžia nebegalėtų vaizduoti carų, vien galimybė referendumus inicijuoti jau valdžią veiktų kaip tramdomieji marškinėliai.

„Tvarkiečiai“ Seimo nariai pažaidė, pavaizdavo, kad sprendžia problemą ir įregistravo pataisą, kad 100 tūkst. parašų pakaktų norint piliečių iniciatyva surengti referendumą. Bet iš šis manipuliacinis žaidimas sustojo įstatymų leidybos pakelėje. Akivaizdu, kad tik dėl akių dūmimo tai ir tebuvo daroma.

Aš pirmiausia net nekalbu apie referendumui spręsti pateikiamus klausimus, bet apie pačią teisę piliečiams juos inicijuoti ir rengti, net klysti balsuojant už referendumui iškeltus klausimus. Kodėl valdininkai savo sprendimais gali klysti ir užtraukti šimtamilijoninius nuostolius šaliai, o patys rinkėjai tiesiogiai spręsdami klausimus referendumu negali klysti? O gal referendumuose būtent bus priimti logiškesni ir be korupcijos įtakos sprendimai?  Apie referendumų rengimo svarbą ne kartą viešai yra pasisakęs ir žinomas politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius: „Principingai pritariu referendumams. Sunku kalbėti apie skaidrią demokratiją, jei politikai nepasitiki žmonėmis ir jų gera valia bei sveiku protu. Nepritariu paternalizmui ir elito pretenzijoms, kad jis geriau žino, ko reikia eiliniams piliečiams, kas tarnauja jų interesams negu patys piliečiai. Kompartija irgi manė, kad ji geriau žino, tad ir viena sprendė svarbiausius klausimus. Apskritai paternalizmas sunkiai suderinimas su vienu pagrindinių demokratijos prielaidų, būtent, kad su kai kuriomis išlygomis piliečių balsas turi būti lemiamas.“

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai visai eina prieš demokratiją ir ragina neiti į referendumą. Taip puoselėjama demokratija ir gerbiami rinkėjai? O gal net nusižengiama įstatymui, nes  trukdo pasinaudoti rinkėjo teise?

Politikos apžvalgininkas K. Girnius teigia:  „Nedviprasmiškai pritariu siūlymui mažinti kartelę referendumui rengti – nuo 300 tūkst. būtinų parašų iki 100 tūkstančių. Vargu ar demokratija gali suklestėti, jei ji grindžiama nepasitikėjimu rinkėjais.“

Visuomenę prilyginančius runkelių laukui, retoriškai reikia pasiūlyti: gal visai nebeverta bet kokių rinkimų organizuoti, taip būtų sutaupomi pinigai, kuriuos galima skirti koncerto su alkoholiu žmonėms suorganizavimui, socialinėms pašalpoms ir panašiai? Gal tuos, kurie, pavyzdžiui, dabar yra postuose ir palikime amžiams? Per rinkimų agitacijas yra tiek demagogijos, saldžialiežuvavimo, „snapelių fotošopinimo“, kad kitų referendumų galimos populistinės manipuliacijos vargiai galėtų joms prilygti.

„Nesidomėjimą politika gali skatinti įvairūs veiksniai; abejingumas, žinojimas, kad vienas balsas nieko nereiškia (tai labai racionalus požiūris), tad neverta balsuoti, santykinis pasitenkinimas esama padėtimi. Baiminamasi, kad tiesioginė demokratija sukels daugiau konfliktų. Bet didesnį pavojų sukelia ne tai, kad bus per daug demokratijos, bet kad dabar yra jos per mažai“,- teigia K. Girnius.

Šiandien visa „demokratinė“ kova vyksta valdžios olimpe, o visuomenė gali tik stebėti tų sunkiasvorių kautynes, o pati dalyvauti valstybės valdymo procesuose neturi teisės. Galima nutekinti informaciją, „valstybės paslaptį“ „bendram labui“, kitus procedūrinius pažeidimus daryti, juk žinome – „Kas galima Jupiteriui, negalima jaučiui“.  Svarbiausia susitarti verslo ir politikos atstovams – ir tai vadinama demokratija. Tikrai?

Bet jei referendumas birželio 29 d. stebuklingai įvyktų, tikriausiai atsistatydinti in corpore turėtų Seimo pozicija su opozicija bei Vyriausybė ir Prezidentė.