Pareigūnai: socdemai mus murkdo skurde

Pasak Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS), naujasis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektas, pateiktas institucijų ir visuomenės derinimui, nesprendžia esminių valstybės tarnybos problemų. Socdemų stumiamas projektas iki 7 kartų padidintų atotrūkį tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių pareigūnų, sukurtų naują vadovų elito kastą ir eliminuotų socialinio dialogo galimybes.

Valstybės tarnybos departamento (VTD) inicijuoto ir kartu su Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengto projekto pagrindinis sumanytojas – socialdemokratas, VTD direktorius Osvaldas Šarmavičius.

70 proc. pareigūnų vėl liks basi

NPPSS vadovo Vladimir Banel teigimu, per pastaruosius metus valdžia ne kartą žadėjo gerinti 1-10 kategorijų pareigūnų darbo sąlygas ir keisti jų darbo apmokėjimo sistemą. Tačiau net praeitų metų NPPSS derybos su Vyriausybe, kur sutarta dėl trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų, lieka neįgyvendintos. Žadėta dar šiais metais didinti 1-10kategorijų pareigūnų darbo užmokestį bent 10 proc., tačiau realus atlygis pakilo vos keliais procentais. Šiemet apie papildomas lėšas nė nekalbama, o Vyriausybė kartu su VRM dabar jau teigia, jog net ir šis nominalus atlyginimų didėjimas buvęs neteisingas.

„Daugelis statutinių pareigūnų bendruomenei svarbių įstatymų pakeitimų nugulė giliausiuose funkcionierių stalčiuose. Atsakingos institucijos nerodo jokių politinės valios ženklų. Vidaus reikalų ministerija su vadovu priešakyje – neveikli, Vyriausybė su premjeru nesilaiko savo pozicijos nuoseklumo. Tuo tarpu Valstybės tarnybos departamento inicijuotais  pakeitimais siekiama įnešti dar daugiau chaoso“, – kritikos negaili V. Banel.

Profesinių sąjungų atstovų teigimu, valdžia kalba apie pensijų grąžinimą, daugiausiai uždirbančių valdininkų atlygio kėlimą, tačiau eilinį kartą užmarštin nuplaukia kiti prioritetai – valstybės ir visuomenės saugumas. Ekspertų teigimu, vidinio saugumo užtikrinimas tiesiogiai priklauso nuo kokybiškai ir profesionaliai savo pareigas atliekančių pareigūnų. Tam būtina tinkama motyvacija ir saugių darbo sąlygų, darbo pobūdį atitinkančių socialinių garantijų bei sąžiningo atlygio užtikrinimas. Todėl NPPSS jau ne kartą siūlė atskirti statutinių pareigūnų darbo užmokesčio klausimą nuo Valstybės tarnybos įstatymo.

„Statutinių ir karjeros valstybės tarnautojų darbo pobūdis iš esmės skiriasi – karjeros tarnautojai dirba įprastu darbo laiko režimu, statutiniai pareigūnai – ir naktimis, ir švenčių dienomis, be to, jų darbo sąlygos pavojingos ir keliančios grėsmę fizinei bei materialinei gerovei. VTD savo siūlymuose vėl neleidžia atsižvelgti į statutinių valstybės tarnautojų darbo pobūdį ir kuria visiškai naują atlyginimų sistemą“, – aiškina V. Banel.

Socialdemokratai užsimojo keisti darbo užmokesčio sistemą taip, kad atlyginimas nebūtų siejamas su darbo rezultatais, nors rengėjai ir teigia siekiantys šio tikslo. VTD siūloužtikrinti didesnį darbo užmokestį aukštesnes pareigas einantiems asmenims. Tuo tarpu profesinės sąjungos įsitikinę, kad darbo užmokesčio sistema negali dar labiau didinti atskirties tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų.

„Šiuo metu galiojanti sistema nustato, kad tarp žemiausios ir aukščiausios kategorijos tarnautojų pareiginė alga skiriasi daugiau nei 4 kartus, tuo tarpu socdemų vadovaujama VTD siūlo nustatyti daugiau nei 7 kartus siekiantį skirtumą. Palyginimui, Skandinavijos šalyse skirtumas siekia vos 3 kartus. Atlygių atotrūkio didinimas kelia ne tik nepasitenkinimą valstybe, bet ir mažina pareigūnų lojalumą ir motyvaciją“, – teigia V. Banel.

Valstybės tarnybos elitas be profesinių kompetencijų

Įstatymo projekte numatomas ypatingas aukštesniosios valstybės tarnybos modelis. Siūloma sukurti specifinę grupę asmenų, kuriems nekeliamos specialiosios ir profesinės kompetencijos, tačiau jie turi vadovavimo ir lyderystės kompetencijų. Tokios sąlygos, pasak NPPSS atstovų, primena valstybės tarnybos elito kastos sukūrimą.

Pagal pateiktą įstatymo projektą tokios pareigybės būtų visų ministerijų vadovai, viceministrai ir įstaigų prie ministerijų vadovai. Kandidatai į aukštesniuosius postus būtų įtraukiami į sąrašus ir per 4 metus galėtų būtų paskirti į aukštesniųjų vadovų pareigas.

„Atranką į tokį postą ketinama vykdyti Vyriausybės nustatyta tvarka, taigi šiuo metu negalima įvertinti, nei kuo grindžiamas toks siūlymas, nei kaip bus organizuojamas pats procesas. Nėra numatyta, kaip bus parenkamas tinkamas kandidatas, lyginamos pretendentų kompetencijos, ar vadovai bus parenkami suinteresuotų šalių susitarimo pagrindu“, – projekto silpnąsias vietas skaičiuoja NPPSS vadovas.

Anot jo, toks mechaniškas skirstymas yra nepagrįstas – įstaigos prie ministerijų skiriasi savo dydžiu, veiklos srities apimtimi ir funkcijomis. Projekte taip pat aiškiai neatsakoma, ar priėmus siūlomą reguliavimą, statutinėms valstybės tarnybos institucijoms, pavyzdžiui, Policijos departamentui ims vadovauti karjeros valstybės tarnautojai.

Galas kolektyvinėms sutartims

Negana to, naujieji siūlymai apriboja darbuotojų ir darbuotojų organizacijų teises. Įstatymo projekte yra nustatomi griežti ribojimai įstaigos lygio kolektyvinėms sutartims – pavyzdžiui, draudžiama derėtis dėl sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų lėšomis.Ši nuostata, pasak NPPSS, nesuderinama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos garantuojama teise kiekvienam darbuotojui derėtis atitinkamu lygiu ir sudaryti kolektyvinius susitarimus, o esant interesų konfliktui, imtis efektyvių interesų gynimo priemonių.

Profesinių šakų socialinio dialogo plėtrai Lietuvoje iki šiol buvo ir yra skiriamos struktūrinių fondų paramos lėšos, tuo tarpu parengtu įstatymo projektu ketinama stabdyti socialinį dialogą valstybės tarnyboje.

„Šiuo metu Lietuvoje galiojantis reguliavimas sukuria bent minimalias prielaidas sudaryti kolektyvines sutartis valstybės tarnyboje šakos lygiu. Siūloma įstatymo redakcija šias galimybes naikina, o tai jau išvis nesuvokiama praktika, kuri prieštarauja ES ir demokratinių šalių vertybėms. Europos Sąjungos politikoje socialinio dialogo plėtra yra viena iš prioritetinių sričių, todėl visos šalys eina kolektyvinių sutarčių keliu“, – aiškina V. Banel.

VTD socialdemokratų inicijuotas projektas gegužę pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei. NPPSS jau pateikė detalius siūlymus VRM, o pirminės nuomonės išdėstytos rašte Vyriausybės ir VTD vadovams. Pareigūnų bendruomenė sieks, kad į jų nuomonę būtų atsižvelgta, imtasi reikiamų pakeitimų vidaus reikalų sistemoje.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo informacija