Kovo 27 d. Ukmergėje į savo pirmąjį šių metų regioninės tarybos posėdį susirinko Aukštaitijos regiono etnokultūrininkai. Posėdyje svečiavosi naujai išrinktas Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininkas Virginijus Jocys, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjos pavaduotojas Julius Zareckas ir gražus būrelis etninę kultūrą Aukštaitijoje puoselėjančių žmonių.
Tai garsioji tautosakos pateikėja, folkloro kolektyvo „Šeduva“ įkūrėja ir ilgametė jo vadovė Emilija Brajinskienė, labiau žinoma kaip „Šeduvos Baba“; tautodailininkė, ilgametė Baisogalos folkloro ansamblio „Dainoriai“ vadovė Stasė Anglickienė; folkloro švenčių organizatorė, Radviliškio folkloro kolektyvo „Aidija“ ilgametė vadovė Angelė Virgailienė; Širvintų krašto audimo tradicijų puoselėtoja, tautodailininkė Zofija Jablonskienė; etninės kultūros mokytoja metodininkė, ilgametė Utenos vaikų folkloro ansamblio vadovė Elena Kiškienė; muziejininkė, tradicinio siuvinėjimo stovyklų organizatorė ir leidinių apie siuvinėjimo tradicijas Aukštaitijoje rengėja Nijolė Aleinikovienė; Ukmergės tautodailininkas, medžio drožėjas, „Aukso vainiko“ laureatas Rimantas Zinkevičius. Tai tik nedidelė saujelė Aukštaitijos žmonių, kone visą savo gyvenimą tyliai ir kantriai besidarbuojančių savo krašto etninės kultūros baruose. Visi jie buvo pagerbti Etninės kultūros globos tarybos padėkomis.
Posėdyje plačiai pristatyta Ukmergės rajono Etninės kultūros plėtros 2010–2015 m. programa. Paaiškėjo, kad programa baigiama vykdyti, per šiuos kelerius metus, sutelkus bendras rajono kultūros, švietimo darbuotojų, bendruomenių pajėgas ir, kad padaryta nemažai gražių darbų: sutvarkyti rajono piliakalniai, įkurtas naujas etnografinis muziejus Užulėnyje, muziejuje tyrinėjami etnografiniai rinkiniai ir leidžiami jų katalogai, viešojoje V. Šlaito bibliotekoje pradėta skaitmeninti kraštotyros rankraštinė medžiaga, sustiprėjo rajono folkloro kolektyvai, kasmet vyksta etninės kultūros stovyklos „Sutartinės – darnos mokykla“, atkurtos ir įtvirtintos savitos Ukmergės miesto tradicijos – Angelų Sargų mugė ugnies įskėlimas per Pavasario lygiadienį. Puoselėjami gyvieji tradicinės kultūros židiniai: Šeštinės Inkilų kaime ir Sekminės Vepriuose. Ukmergės krašto amatininkai buvo pristatyti apie juos sukurtu filmu.
Etninės kultūros plėtros programa kasmet finansuojama iš savivaldybės biudžeto: numatomi finansuoti svarbiausi projektai, tautinių rūbų įsigijimas. Susipažinti, kaip veikia regiono savivaldybėse Etninės kultūros plėtros programos, yra naudinga: gali pasisemti naujų idėjų ir parvežti į savo rajoną, padiskutuoti dėl bendrų programos įgyvendinimo principų.
Posėdyje buvo kalbėta apie pasirengimą 2015 m. – Etnografinių regionų metams. Numatyti bendri renginiai, diskutuota apie Aukštaitijos regiono savastį apibendrinančio simbolio sukūrimą. Atkreiptas dėmesys į apverktiną etnografinių kaimų likimą. Nutarta kartu su Valstybine kultūros paveldo komisija inicijuoti kreipimąsi į Vyriausybę dėl etnografinių kaimų apsaugos ir globos. Patvirtintas regioninės tarybos 2014 m. veiklos planas.
Pasibaigus posėdžiui įvyko ekskursija po senąjį Deltuvos žemės miestą – Vilkmergę, labiau žinomą kaip Ukmergė. Posėdžio dalyviai žvalgėsi į miesto panoramą nuo senojo gaisrinės bokšto, piliakalnio, aplankėme Ukmergės krašto muziejų ir naują tautodailės dirbinių parodą. Svečius po savo gimtąjį miestą lydėjo kultūros centro etnografė, regioninės tarybos narė Vilma Mulevičiūtė-Sabaliauskienė ir krašto muziejaus Raimondas Ramanauskas.
Įsitikinome: Ukmergė turi stiprias savo krašto tradicijas ir atsidavusius žmones, kurie stovi savo gimtųjų namų sargyboje.
Autorė yra EKGT specialistė Aukštaitijos regionui
