Trečiadienis, 6 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Pelėdos padeda auginti ąžuolus

www.alkas.lt
2014 02 22 10:01
0
Apuokiukai | K.Jarmalavičiaus nuotr.

Apuokiukai | K.Jarmalavičiaus nuotr.

Apuokiukai | K.Jarmalavičiaus nuotr.
Apuokiukai | K.Jarmalavičiaus nuotr.

Pelėdos – tai vidutinio dydžio plėšrieji paukščiai, turintys kompaktišką kūną, didelę galvą, dideles į priekį nukreiptas akis ir stiprias kojas su aštriais nagais grobiui pačiupti ir laikyti.

Pasaulyje yra daugiau nei 200 pelėdų rūšių, tačiau Lietuvoje gyvena 12. Tai – didysis apuokas, baltoji, laplandinė, uralinė, naminė, raiboji, balinė pelėda, mažasis apuokas, lututė, pelėdikė, apuokėlis ir žvirblinė pelėda.

Penkios jų yra nykstančios ir įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tai – didysis apuokas, balinė pelėda, lututė, pelėdikė ir žvirblinė pelėda.

Želvos girininkijos miškuose pastebėtos trys pelėdų rūšys: naminė pelėda, mažasis apuokas ir gana reta, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą žvirblinė pelėda.

Žvirblinė pelėda, Kęstučio Jarmalavičiaus tvirtinimu, gyvena Laumėnų miške, bet ji aktyvi švintant, dieną.

Mes klausysimės naminių pelėdų, kurios yra aktyvios naktį.

Naminė pelėda yra 30–50 cm dydžio, atstumas tarp išskleistų jos sparnų gali būti nuo 80 cm net iki metro, bet sveria ji ne daugiau nei 500 gramų. Jos kūno spalva gana įvairi: nugara marga, išmarginta išilginėmis ir skersinėmis dėmėmis, apačia – balsva. Pelėdos kojos plunksnuotos, snapas gelsvas, nagai – juodi.

Šis jų apdaras nesikeičia ištisus metus. Pelėdų plunksnos purios, minkštos, todėl jos skraido beveik be jokio garso.

Pelėdos turi labai geras akis ir klausą. Jos gali išgirsti auką, judančią po sniegu, bei medžioti visiškoje tamsoje.

Pelėdos maitinasi daugiausia pelėmis. Turėdamos gerą klausą ir aštrius nagus, pelę iš po sniego, jei jis nesušalęs, sugeba išsitraukti iš gero pusmetrio gylio.

Mėgsta nedidelius miškus

Naminės pelėdos gyvena senų lapuočių medžių drevėse. Bet gali lizdus susinešti į pušyje meletų, kurių Želvos girininkijos miškuose yra taip pat nemažai, iškaltus uoksus.

Štai kodėl miškininkai miškuose palieka ir saugo senus, drevėtus medžius. „Kirtavietėse  stengiamės palikti kuo daugiau biologinės įvairovės medžių, ypač žiūrime, kad nenukirstume tokio medžio, kuriame yra uoksas“, – pabrėžė Želvos girininkijos girininkas Gintautas Povylius.

Naminės pelėdos nėra labai jautrios trikdymui, jos gyvena ne tik miškuose – ir arčiau žmogaus: apleistuose pastatuose, parkuose, kapinėse.

Kadangi pelės gyvena dažniau pamiškėse, laukuose, tad ir pelėdos labiau mėgsta nedidelius miškelius, jų pakraščius. Nedideli Želvos girininkijos miškai, įsikūrę ant kalvų, kalvelių, apsupti upelių, joms labai tinka.

Želvos girininko pavaduotojas Kęstutis Jarmalavičius, kuris stebi ne tik pelėdas – visus girininkijos miškuose gyvenančius paukščius, tvirtina, jog pelėdos gyvena beveik visuose miškuose. Jei naktis ne vėjuota, o ypač jei būna atodrėkis, tuoktuvių metu jas visada galima išgirsti.

Tačiau mes jų klausyti, tikriausia, važiuosime į Virkščių, Felinkos ir Medinių miškus. Gali būti, kad dar – prie Lyduokių dvaro parko bei Lyduokių kapinių.

Visi miškai, kuriuose klausysimės pelėdų, yra mišrūs, juose daugiau lapuočių, nei spygliuočių.

Svarbiausia, juose yra palikta nemažai uoksinių, senų medžių.

Felinkos miške yra daug tokių pavienių ir saugomų medžių. Čia auga 3 šimtamečiai uosiai ir net 7 šimto ir daugiau metų sulaukę ąžuolai, šimto metų maumedis. Čia yra ir garsusis Felinkos ąžuolas, gamtos paminklas,  kurio skersmuo yra 1,6 metro, aukštis – 15 metrų.

Be to, šiame miške yra kelios kertinės miško buveinės, kuriose nevykdoma jokia ūkinė veikla, jose yra raguvų, senų medžių, virtuolių.

Trys šimtamečiai uosiai, kurie yra saugomi, kaip unikalūs pavieniai medžiai, yra ir Medinių miške.

Klausydami pelėdų išgirsite upelių – Siesarties, Šešuolos kalbėjimą, Virkščių užtvankos bangų plakimą, elektrinės ant Siesarties šniokštimą.

Ūbavimas – tai tuoktuvės

Lietuvoje naminės pelėdos į būsimas perėjimo vietas sugrįžta sausį – vasarį.

Tik grįžusios naktimis ima ūbauti. Pelėdų ūbavimas reiškia jų tuoktuves. Ūbauja tik patinėliai. Tokiu būdu jie skelbia savo teritoriją, į kurią, šiukštu, kitam nedera įskristi. Ar pelėdų patinėliai kovoja dėl patelių, taip, kaip tetervinai ar kurtiniai, paukščių stebėtojas, Želvos girininkijos girininko pavaduotojas Kęstutis Jarmalavičius negali pasakyti, nes pelėdos- naktiniai paukščiai. Tačiau ūbaujant vienoje vietoje du, tris ir daugiau patinėlių, jis tvirtina girdėjęs ne kartą.

Pelėdos poruojasi kartą visam gyvenimui.

Perėti jos pradeda vasario mėnesį, kai būna dar labai šalta. Paprastai patelė deda tris – šešis  kiaušinius, kuriuos peri apie trisdešimt dienų.

Kadangi įprastai dar būna šalta, patelės, kad neužšaldytų kiaušinių nė minutei nepalieka lizdo. Maisto jai atneša patinėlis.

Maitinti šeimyną jam tenka ir vėliau – kai išsirita pirmieji pelėdžiukai.

Pelėda perėti pradeda sudėjusi pirmą kiaušinį. Jei jų būna šeši, paskutinysis išsilukštena  po savaitės.

Tačiau dažnai paskutinieji pelėdžiukai neišgyvena – juos nukonkuruoja vyresnieji. „Tik labai gerais metais, kai būna pakankamai maisto, išgyvena visi jaunikliai“, – pastebėjo Kęstutis.

Naudingi miškui

Pelėdų yra ne tik Želvos – visuose Ukmergės miškų urėdijos miškuose.

Juose gyvena daugybė įvairių rūšių paukščių. Štai tuojau miškininkai su miško bičiuliukais ims kelti inkiliukus zylutėms, musinukėms, kitiems mažiems paukšteliais, kurie minta vabzdžiais ir kitais medžių kenkėjais.

Urėdijos miškuose ypatingai saugomi retieji Lietuvos raudonosios knygos paukščiai, kaip antai – juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai, ereliai žuvininkai, jūriniai ereliai, vapsvaėdžiai, margieji, baltnugariai, tripirščiai geniai, pilkosios, juodosios meletos, vištvanagiai, suopiai, pilkosios gervės

gulbės giesmininkės, didieji baubliai…

„Paukščiai yra miškų gyvybė, grožis ir sveikata. Jie ne tik nekenkia, bet ir padeda – lesa įvairius vabzdžius, jų lervas, peles, kurmius, kitus smulkius graužikus. Pelės, pavyzdžiui, labai mėgsta mažus ąžuoliukus. Ąžuolynus nuo žvėrių mes saugome įvairiomis priemonėmis, nuo pelių nėra jokios apsaugos. Bet kadangi jas gaudo pelėdos, galima

Pelėdžiukai | K.Jarmalavičiaus nuotr.
Pelėdžiukai | K.Jarmalavičiaus nuotr.

sakyti,  jos padeda mums išauginti ąžuolynus“, –  pastebėjo Ukmergės miškų urėdas Vigantas Kraujalis.

Ukmergės miškų urėdijoje yra išskirta nemažai paukščiams svarbių teritorijų, kuriose taikoma ypatingos paukščių apsaugos priemonės, vykdomas jų monitoringas, skaičiuojami jų lizdai, ribojami miško ūkiniai darbai ir net miškų lankymas.

Urėdijos teritorijoje yra du biosferos poligonai: Taujėnų – Užulėnio ir Viliukų.. Balandžio ir gegužės mėnesiais juose nutyla pjūklai ir žmonių balsai – šis laikas skirtas perintiems paukščiams.

Išsiskiria įvairove

Ukmergės miškų urėdija yra viena didžiausių šalies urėdijų. Jos valdos plyti dviejų – Ukmergės ir Širvintų bei iš dalies Molėtų, Anykščių ir Vilniaus rajonų savivaldybių teritorijoje. Bendras jos veiklos plotas – 250 tūkst. ha, o joje esančių urėdijos administruojamų valstybinių miškų – daugiau nei 37 tūkst. ha.

37 tūkst. ha. Ąžuolynų ir eglynų. Baltų beržynų ir kerpšilių pušynų. Balų juodalksnynų ir pilkų drebulynų. Susitelkę į girias, išsibarstę po upių slėnius, sulipę į kalvas ir sulindę į šlapias žemumas – Ukmergės miškų urėdijos miškai išsiskiria savo įvairumu.

Be to, dauguma Ukmergės miškų urėdijos miškai yra šlapi, net 78 procentai jų yra perteklinio drėgnumo.

Ukmergės miškų urėdijos teritorijoje teka daugiau nei 130 upių ir upelių, tyvuliuoja daugiau nei 60 ežerų ir ežerėlių, dirbtinių vandens tvenkinių, liula aukštapelkės ir žemapelkės, mirksi liūnų akys, trykšta gėlo vandens šaltiniai.

Pelkės – paukščių ir žvėrių buveinės, jų tuoktuvių, naujų vadų ir jų auginimo vieta. Beveik visos pelkės yra valstybės saugomi draustiniai, skirti ne žmogaus ūkinei veiklai, o gamtai, jos grožiui.

Ukmergės miškų urėdijos miškuose yra daugiau nei 30 įvairios svarbos ir paskirties gamtinių, kultūrinių, istorinių saugomų teritorijų, daugybė gamtos bei archeologinių paminklų, kitų unikalių vertybių.

Žvirblinė pelėda | K.Jarmalavičiaus nuotr.
Žvirblinė pelėda | K.Jarmalavičiaus nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Išleista enciklopedija vaikams apie Lietuvos gamtą
  2. Kokią įtaką miškų biologinei įvairovei daro žmogaus veikla?
  3. Žemaitijos nacionalinis parkas skaičiavo žiemojančius vandens paukščius
  4. Nauji valstybiniai gamtiniai draustiniai
  5. Pempė – bandančios gamtos pranašas
  6. Suskaičiuoti vilkai valstybiniuose miškuose ir rezervatuose
  7. Vandens paukščių medžioklė žūčiai pasmerkia nemažai dar neskraidančių ančiukų
  8. Gelbėkime nykštukus – mažiausius Lietuvos ir Europos paukščius
  9. V.Mazuronis uždraudė kurapkų medžioklę
  10. Kovas – grįžtančių paukščių mėnuo
  11. Sugrįžę gandrai nebesitrauks iš namų net kęsdami šaltį ir alkį
  12. Valstybiniuose rezervatuose jau bunda gamta
  13. Rudagalvio kiro kelionės
  14. Kurtinys atskrido į kaimą (video)
  15. Akcija „Darom 2013“ – Žali.lt tęsia Griovių draustinio tvarkymą
  16. Ar reikia mums griežlės griežimo, perkūno oželių mekenimo ir įspūdingo erelio skrydžio?
  17. Vasara gausina gamtos turtus
  18. Tylanti vasaros gamta Viešvilės rezervate
  19. Šį savaitgalį rengiama kasmetinė tarptautinė mažųjų gulbių apskaita
  20. Aplinkos ministerija apsisprendė, kaip mažins kormoranų paplitimą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Mikrobuveinės ant ąžuolo | naturalit.lt nuotr.

Pasiūlymas kaip suderinti gamtą ir miškininkystę

2022 06 29
Atsakingai kūrenkite laužus ir naudokite kepsnines!

Kad džiaugsmo gamtoje neužgniaužtų ugnis

2022 06 24
Baigiamas derinti Nacionalinis miškų susitarimas | lrv.lt nuotr.

Baigiamas derinti Nacionalinis miškų susitarimas

2022 06 24
Vasaros saulėgrįža | vstt.lt nuotr.

Birželio 24 diena – Rasos šventė

2022 06 24
J. Balvočiūtė (kairėje) | M.Savičiūtės nuotr.

Kokių vaistažolių iki Joninių dar galime prisirinkti?

2022 06 22
Poilsiaujant Latvijoje – atidumas paukščiams

Poilsiaujant Latvijoje – atidumas paukščiams

2022 06 19
Poilsis miške | aad.lrv.lt nuotr.

Elgesio taisyklės galioja ir miške

2022 06 18
Palūšė pasitiko vasarą ir pasveikino jos turistinę istoriją kūrusius žmones | Palūšės valtinės nuotr.

Pasiplaukiojimas valtimi: kas leidžiama, o kas ne

2022 06 10
Punios šilas | lrv.lt nuotr.

Punios šilas įgijo 5 kartus išplėsto gamtinio rezervato statusą

2022 06 06
„Misija: švari vasara ‘22“ | vstt.lt nuotr.

Prasideda „Misija: švari vasara ‘22“

2022 06 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuva rems Moldovos eurointegraciją
Lietuvoje

Lietuva rems Moldovos eurointegraciją

2022 07 06
Nerimo dėl mobiliojo ryšio bazinių stočių veiklos vis mažiau
Įvairenybės

Keliautojams į pagalbą – 5 prgramėlės

2022 07 06
Tarnybą baigęs „Sūduvis“ lauks lankytojų
Įvairenybės

Tarnybą baigęs „Sūduvis“ lauks lankytojų

2022 07 06
Kaip sumažinti cukraus vartojimą ir pasirinkti sveikesnius gaminius?
Įvairenybės

Medus: nuo LDK laikų iki dabar

2022 07 06
Rusijos invazija. Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 06 12:01

2022 07 06
Pasirodžius žaliam vandeniu – skambutis šilumininkams
Lietuvoje

Pigiausia šiluma tarp didžiųjų miestų – Kaune

2022 07 06
Prezidentūroje įteikti valstybės apdovanojimai
Lietuvoje

Prezidentūroje įteikti valstybės apdovanojimai

2022 07 06
Valstybės dieną – tradiciniai kepsnių receptai
Įvairenybės

Valstybės dieną – tradiciniai kepsnių receptai

2022 07 06


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Atsiprašau iš anksto... apie Pigiausia šiluma tarp didžiųjų miestų – Kaune
  • Kažin apie Pigiausia šiluma tarp didžiųjų miestų – Kaune
  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 05 12:00
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie Pasiekimas! Užsienyje bus išleistos dar 46 Lietuvos autorių knygos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas primena, kad Karaliaus Mindaugo darbas dar nebaigtas
  • Nusipelniusiems Lietuvai – Prezidento apdovanojimai
  • Lietuva rems Moldovos eurointegraciją
  • Keliautojams į pagalbą – 5 prgramėlės

Skaitomiausi straipsniai

  • A. V. Rakšnys, A. Guogis, V. Smalskys. Centrinės ir Rytų Europos viešojo administravimo raidos tyrimai: Lietuvos atvejis peržiūrėta: 1264; komentarų: 2
  • Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus peržiūrėta: 1158; komentarų: 16
  • S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba peržiūrėta: 803; komentarų: 30
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 685; komentarų: 0
  • Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu peržiūrėta: 598; komentarų: 33
  • M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis peržiūrėta: 571; komentarų: 27

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Pasiūlymas kaip suderinti gamtą ir miškininkystę

by Kristina Aleknaitė
2022 06 29
0
Mikrobuveinės ant ąžuolo | naturalit.lt nuotr.

Birželio 9 dieną VDU Žemės ūkio akademijoje mokslininkai miškininkystės praktikams pristatė naujai sudarytą medžių mikrobuveinių katalogą. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės...

Skaityti toliau

Kad džiaugsmo gamtoje neužgniaužtų ugnis

by Ditė Česėkaitė
2022 06 24
0
Atsakingai kūrenkite laužus ir naudokite kepsnines!

Atšilus orams aplink pasklinda gardus skrundančio maisto kvapas. Deja, prasidėjus kepsnių sezonui prasideda ir su tuo susiję nelaimingi atsitikimai. Kad...

Skaityti toliau

Baigiamas derinti Nacionalinis miškų susitarimas

by Kristina Aleknaitė
2022 06 24
0
Baigiamas derinti Nacionalinis miškų susitarimas | lrv.lt nuotr.

Birželio 22 d. Aplinkos ministerijoje Nacionalinio miškų susitarimo (NMS) dokumento projektas pristatytas politinių partijų atstovams. Po pristatymo politinių partijų atstovai...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Atsiprašau iš anksto... apie Pigiausia šiluma tarp didžiųjų miestų – Kaune
  • Kažin apie Pigiausia šiluma tarp didžiųjų miestų – Kaune
  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 05 12:00
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie Pasiekimas! Užsienyje bus išleistos dar 46 Lietuvos autorių knygos
  • Vidmantas apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus

Kitas straipsnis
Organizatorių nuotr.

Dar vienas būdas šokiruoti – lūpų makiažas (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai