Dingusiu laikytas J. Bretkūno „Postilės“ egzempliorius surastas Jerevane

Žurnalo „Intelligent Life“ žurnalistė Ieva Rekštytė padėjo Lietuvos mokslininkams surasti XVI a. išleistos Jono Bretkūno „Postilės“ egzempliorių.

Praėjusią vasarą viešėdama Armėnijos sostinėje Jerevane žurnaluose IQ ir „Intelligent Life“ dirbanti I. Rekštytė seniausioje ir didžiausioje senovinių rankraščių bibliotekoje pasaulyje Matenadarane pamatė 1591 m. Karaliaučiuje išleistą J. Bretkūno „Postilę“. Žurnalistė nutarė pasidomėti, kaip ji atsidūrė Armėnijoje. Lietuvoje susisiekus su J. Bretkūno darbus tyrinėjusia filologe habil. dr. Ona Aleknavičienė, paaiškėjo, kad šis „Postilės“ egzempliorius po Antrojo pasaulinio karo laikytas dingusiu.

„Aiškindamasi „Postilės“ istoriją supratau, kad atsirado dar viena galimybė parodyti ne tik šios knygos, bet ir Mažosios Lietuvos lietuvių kultūros likimą, – sakė O. Aleknavičienė. – Knygą būtina tirti ir pristatyti mokslo visuomenei“.

Žurnalistės I. Rekštytės tyrimas „Sugrįžimas iš nežinios“ bus publikuojamas naujausiame žurnalo „Intelligent Life“ numeryje.

1591-aisiais išspausdinta „Postilė“ – kiekvienam sekmadieniui numatytas Biblijos fragmentas ir pagal jį parengtas pamokslas – to meto raštingų žmonių buvo vertinama kaip paprastai ir aiškiai parašyta knyga. Pavyzdžiui, Mikalojaus Daukšos  „Postilė“ arba Konstantino Sirvydo „Punktai sakymų“ buvo kur kas intelektualesni. Tačiau J. Bretkūno stiliaus paprastumas veikiau rodė ne išminties ar literatūrinių įgūdžių trūkumą, o aiškų žinojimą, kam ši knyga skirta.

„Tai rodo autoriaus didžiulę pragmatinę kompetenciją, – teigia O. Aleknavičienė. – Jis atsižvelgė į žmonių, kuriems tos knygos reikia, lygį. Paaiškinimus paprastai siejo su gamtos reiškiniais, sveikata, žemės ir buities darbais – su tuo, ką žmonės buvo pajėgūs suvokti.“

Tai pirmoji iliustruota lietuviška knyga: ją puošia 91 nežinomo dailininko sukurtas medžio raižinys.