Pagal pusantrų metų vaiko elgesį mokslininkai gali pasakyti, kaip jis elgsis sulaukęs trejų, pagal trejų metų – kai jam sukaks aštuoneri ar net penkiolika. Manoma, kad net iki 50 proc. psichinių sutrikimų prasideda paauglystėje, todėl itin svarbu nuo mažens stebėti vaikų savijautą ir elgesį. Jei vaikas agresyvus, pernelyg aktyvus ir jam nuolat trūksta dėmesio, mokslininkų prognozės tėvų nenudžiugins. Kad vaikas pasikeistų, turi keistis aplinka. Deja, išgirdę pesimistines prognozes, tėvai dažnai reaguoja neadekvačiai ir dar labiau sustiprina problemą, užuot padėję ją spręsti.
Anot Lietuvos mokslo premijos laureatės, profesorės Ritos Žukauskienės, tiriančios Lietuvos vaikų, paauglių ir suaugusiųjų psichologinę gerovę, nuo tėvų auklėjimo priklauso, kaip jaučiamės ankstyvojoje jaunystėje, sulaukę 22–24 metų. Jei paauglys dažnai mato tėvų pykčio priepuolius, abejingumą, girdi kaltinimus, net įkopęs į trečią dešimtmetį ir pradėjęs savarankišką gyvenimą, jis nesijaus gerai.
Žmonių psichologinę gerovę leidžia įvertinti ilgalaikiai, dešimt ir daugiau metų trunkantys tyrimai, kurie, anot prof. R. Žukauskienės, unikalūs ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Rytų Europos valstybėse. Tokie tyrimai sudėtingi: net keliolika metų tenka išlaikyti ryšį su tais pačiais tiriamais asmenimis, kurie per tą laiką gali pakeisti net gyvenamąją vietą. Duomenys laikomi vertingais, jei tyrimo metu nubyra ne daugiau kaip 6–8 proc. respondentų.
Visuomenės psichologinė gerovė priklauso nuo to, kaip jaučiasi daugelis jos narių, t.y., ar stipri jų savivertė, pozityvūs ryšiai su aplinkiniais, nėra nerimo ir depresijos. Jei valstybėje maža turtinė nelygybė, daugiau socialinių garantijų, šalies ekonominė situacija turi nedaug įtakos gyventojų psichologinei gerovei.
Prof. R. Žukauskienės teigimu, vertinant Švedijos moterų psichologinę gerovę, svarbu atsižvelgti, ar jos turi partnerį, vyrą ir vaikų. Tuo tarpu Lietuvos moterų psichologinei gerovei didesnės įtakos turi tokie veiksniai kaip šeimos ekonominė situacija, t.y. pajamos tenkančios vienam šeimos nariui, taip pat moters išsilavinimas.
Išsamiau apie žmonių psichologinę gerovę pasakojama viename iš mokslo populiarinimo ciklo „Mokslas iš arti“ vaizdo reportažų. Iš viso šį ciklą sudaro penkiolika reportažų, kuriuose trumpai, aiškiai ir kiekvienam suprantamai pristatomi mokslininkų pasiekimai, jų reikšmė ir praktinė nauda. Vaizdo pasakojimai skirti visiems, norintiems praplėsti savo akiratį, taip pat gali būti naudojami kaip papildoma ugdymo priemonė aukštosiose ir bendrojo lavinimo mokyklose. Juos galima nemokamai žiūrėti Lietuvos mokslų akademijos interneto tinklalapyje.
Vaizdo reportažų ciklas „Mokslas iš arti“ yra viena iš projekto „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas” dalių. Pagal jį Lietuvos mokslų akademija taip pat leidžia mokslo populiarinimo knygų seriją „Mokslas visiems“, vykdo kitas veiklas. Minėtas projektas įgyvendinamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę „Žinių apie mokslą ir technologijas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas“. Jis finansuojamas Europos socialinio fondo ir LR valstybės biudžeto lėšomis.
