Vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė Ukmergės rajone ir atidarė restauruotus pirmojo Lietuvos Prezidento, Nepriklausomybės Akto signataro Antano Smetonos dvaro rūmus. Taip pat Prezidentė susitiko su vietos bendruomene.
„Lietuvos valstybės kūrėjai yra įkvėpimo šaltinis kiekvienai kartai. Šiandien naujam gyvenimui prikeliame pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos dvarą ir sukuriame atvirą erdvę visuomenei. Tai – reikšmingas įvykis Lietuvos valstybingumo liudijimui“, – sakė Prezidentė.
Pasak Prezidentės, ukmergiškiai yra pavyzdys visai Lietuvai, kad bendruomenės moka susitelkti ir dirbti petys į petį, kad yra dalykų, kurie yra brangūs kiekvienam lietuviui ir nesunaikinami.
Lankydamasi Ukmergėje prieš trejus metus Prezidentė akcentavo, kad valstybė turi palaikyti ir užtikrinti reikiamą paramą aktyvioms ir pilietiškoms bendruomenėms, kurios rūpinasi paveldo išsaugojimu.
Po rekonstrukcijos duris atveriančiuose pagrindiniuose dvaro rūmuose bus įrengta pirmojo nepriklausomos Lietuvos Prezidento A. Smetonos ekspozicija-muziejus, o dvaro kumetynas bus pritaikytas šiuolaikinėms reikmėms.
Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektas gavo 5 mln. Lt paramą, savivaldybė skyrė 1,3 mln. Lt.
Prezidentė nuosekliai rūpinasi Lietuvos paveldo išsaugojimu. Prezidentės iniciatyva buvo pateiktos ir Seimo priimtos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisos, numatančios didesnes baudas už istorinių pastatų nepriežiūrą, taip pat juridinių asmenų atsakomybę už paveldo išsaugojimą.
Šiais metais minime 140-ąsias pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos gimimo metines.
Prezidentė atidarė restauruotus Antano Smetonos dvaro rūmus:
Prezidentės komentaras žiniasklaidai lankantis A. Smetonos dvare:
Labai lemtinga asmenybė Tautai.
Įvertintas po kelių dešimtmečių … bus labiau;
kiek bepultų agonijoj “raudon-rožiniai” ar savi
žioplialoviai laikinystėje. Bendruomenė Tautos Vilniuje
išliko, rėme, jį i š s i r i n k u s i, kaip garbų, aiškų ir
veiklų dėstytoją, lietuvių mokytojų sąjungos kūrėją
(carinė adninistracija “Liubliniškosios Litva-Polskos” padalintoja,
steigt tokią “Lietuvių mokytojų obščestvą” pirm užgynė…), na
o …po to, jau teko šiam, būsimam Lietuvos Prezidentui Vasario 16-ąją Lietuvos Taryboje
…užleisti pirmininkavimo vairą, – PIRMAM būsimos atkurtosios …LIETUVOS VADOVUI
p. Jonui B A S A N A V I Č I U I, o jau po pirmojo Lietuvos Vadovo, kuris tas lemtingas valandas
po Vasario 16-osios akto paskelbimo P R A D Ė J O vadovauti V a l s t y b e i,
antruoju – atkurtosios Lietuvos v a d o v u nuo vasario 16-osios popietės vėl buvo
pakviestas Antanas Smetona. Neišmest juk TŲ VALANDŲ, su visa Vasario 16-osi akto galia.
Po to, dar dusyk teko Tautai kviest Antaną Smetoną prie Valstybės VAIRO
(beje, patį jo “Vairą” įsiskaityt vertėtų ir būsimiems Valstybės vairininkams).
Kiek
tik jo asmeninė pajėga leido, tiek tvirtai Tautos lūkesčius anuomet jis atliepė.
Ir dar:
šiandienos vieno “nuskint-rožinio”
aktu-alija (prie Vasario 16-osios ateities)…
“nuskint-rožiniai” nuružavavę postkomunistiškųjų pilnat-graudenimai ant “tremtų” naudos
turi būti į v e r t i n t i teisiškai, – sykiu su Jono Basanavičiaus priėmimu ar nepriėmimu,
kaip
Valstybės VADOVO,
lygiai tokiu pat būdu turi būti priimta visuotinė nuostata dėl okupacijos (1940 m.)
padarinių, – dėl vergovės, vergijų, areštų bei įkalinimų teisinės išraiškos tarptautiškai:
kad “nuskint-rožinis” ar bet kuris kitas elementas, bolševikinės okupacijos liestųjų:
VERGŲ,
KALINIŲ,
SUIMTŲJŲ
ir visais kitais būdais gabentų IŠ LIETUVOS į nelaisvę bolševikų naudai “kurt rojų”
nepainiotų su:
1. Pvz. tokio pasipriešint A. Smetonai bandžiusio jo gabaus studento A. Voldemaro TREMTIMI iš Kauno…
2. 1864 m. pralaimėto sukilimo prieš “Liubliniškosios Litva-Polskos” pasidalintojos carinę administraciją,
i š t r ė m u s i ą jai atitekusios dalies sukilėlių dalį į kitą t.p. jai priklausiusios valstybinės žemės plotą… po.
Tenka įsisąmoninti, – po 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybę atkūrusi Lietuva, dalinai ir dar tada sutartimi
su “buvusios padalintojos” Rusijos valstybinio valdymo teises perėmusiu vad(ov)u “de facto”, sutarė dėl RIBŲ.
Todėl tremtis, bet kokia, bet kur ir bet kada, ne sava valia gabenant įmanoma tik tam tikros šalies v i d u j e;
prievartinis gabenimas (šiuo atveju iš Lietuvos, ją okupavus) – tai tik:
1. Į NELAISVĘ,
2. VERGIJON,.
3. SUNAIKINIMUI (iš-žudymui).
Kur čia kam sapnuojasi “tremtys” SSSR, tai jau visuotinos apgaulės padariniai “po ssylke = OB ARESTE”,
kai – vyrai ir moterys būdavo atskiriami, šeimos i š a r d o m o s. Tai jau – ne tremtys!
Todėl:
pradėkime nuo Jono BASANAVIČIAUS – didžioji jo “tremtis” iš mūsų istorijos (kaip Vadovo!!!), turi baigtis;
nebent istorija ne mūsų, – “Vasario 16-oji” ne Lietuvos atkūrimo Akto šventė ir mes ne mES?
Tuomet, derės ir Antano Smetonos visos pareigos bei nuopelnai – t a u t o s išlikimui bei t ę s t i n u m u i.
Susigrąžinus į Lietuvą (jos istoriją) pirmąjį atkurtosios Lietuvos Tarybos pirmininką, pradės atsivert ir visa kita…
Pritariu Giedriau. Ačiū.
Daug prirašyta, bet nesupratau kam to riaikia.. Matyt filosofiškai. Kai aš 1985 metais Maskvoje, budamas komandiruotėje, Maskvos valdininkams paaiškinnau, kad Lietuva 1940 metais neįstojo į SSSR, o buvo okupuota. Kai KGB rumuose Lukiškių aikštėje 1985 m. buvau tardomas karininkas pasakė: Reikėjo kalbėti filosofiškai, kad nesuprastų.
Puiki žinia. Teko būt tuose rūmuose iki restauracijos, labai ji buvo reikalinga. Pagarba Lietuvos Pirmajam Prezidentui Antanui Smetonai. Ačiū mūsų vyriausybei ir Prezidentei už gerus darbus.