Kurklių sinagoga įrašyta į Kultūros vertybių registrą

Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nutarė į Kultūros vertybių registrą įtraukti medinę Kurklių sinagogą. Šiam paveldo objektui suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo.

Kurklių miestelyje (Anykščių r.) esančiai sinagogai teisinė apsauga suteikta dėl jos architektūrinės vertės. Tai viena originaliausių medinių sinagogų Lietuvoje. Statybos techniko Povilo Jurėno suprojektuota ir 1936 m. pastatyta sinagoga suręsta iš sujungtų į sąsparas rąstų. Šių maldos namų patalpos išdėstytos per 2 aukštus, o virš pietinės pastato dalies matomas iškilęs laiptinės bokštelis. Nors šiandien užkaltos lentomis, tačiau gerai matomos išlikusios buvusių didelių stačiakampių langų angos su trikampio formos viršutine dalimi. Pokariu sinagoga naudota ūkio reikmėms (buvo paversta sandėliu), todėl jos interjeras neišlikęs. Deja, ir atgavus Lietuvos nepriklausomybę sinagoga nesusilaukė geresnio likimo – daugiau nei dvidešimtį metų stovi nenaudojama, jos būklė kritinė.

Šiandien ši sinagoga liudija apie gausią XX amžiaus pradžios žydų bendruomenę Kurkliuose, mat sinagoga atsikėlusiai naujai žydų bendruomenei buvo pirmas būtinas pastatas, naudojamas ne tik religinėms apeigoms, bet ir studijoms, bendruomenės susirinkimams. Kaip ir įprasta, maldos namai buvo pastatyti atokiau nuo miestelio centro ir arčiau vandens – prie Dubelės upelio –, kuris vaidino svarbų vaidmenį žydų bendruomenės gyvenime. Žydai, kaip ir kituose miesteliuose, taip ir Kurkliuose vertėsi smulkiaisiais amatais ir prekyba.

2013-aisiais metais Europos žydų kultūros ir paveldo apsaugos ir populiarinimo asociacija  į programos „Žydų paveldo keliai“ maršrutą „Medinės sinagogos centrinėje ir rytų Europoje“ įtraukė 14 Lietuvoje išlikusių medinių sinagogų pastatų, vienas jų – Kurklių sinagoga. Tai liudija apie tokio kultūros paveldo išsaugojimo svarbą ne tik šalies, bet ir europiniu mastu.

Daugumos Lietuvoje išlikusių medinių sinagogų būklė šiandien yra kritinė. Net ir esant įvairiems finansavimo šaltiniams, aktyvumas siekiant išsaugoti medines sinagogas nėra pakankamas. 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ krypčiai „Medinio nekilnojamojo kultūros paveldo statinių tvarkyba“ paraiška tvarkybos darbams pateikta tik dėl Pakruojo sinagogos.

„Šiandien medinių sinagogų išsaugojimas neįmanomas be paveldosaugininkų, miestų ir rajonų savivaldybių bei Lietuvos žydų bendruomenių bendradarbiavimo“ – teigia Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė. Ji priduria, jog Departamentas visuomet palaikė ir palaikys daugiašalį bendradarbiavimą, nes tai yra vienintelis būdas šiuos materialius žydų bendruomenių egzistavimo ženklus išsaugoti ateinančioms kartoms, o savivaldybėms atsidurti tokio pobūdžio turistiniuose maršrutuose.