Kiekvienam šioje žemėje reikia nueiti savo kelią. Kai kuriems likimo lemta sulaukti ir 100-ojo jubiliejaus. Tokia sukaktis visada stebina, jaudina ir yra be galo gerbtina. Vasario 11 d. šia gražia proga sveikinta Ignalinos rajone, Vidiškėse gyvenanti Julijona Medeišienė. Sukaktuvininkė žvaliai priėmė svečius. Sveikintojų prigužėjo pilnas kambarys. Sveikatos ir gražių dienų šimtametei linkėjo rajono meras Bronis Ropė, seniūnė Vigalija Matkėnienė, savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Natalija Truchina, Valstybinio socialinio draudimo fondo Ignalinos skyriaus vadovas Jonas Urbanavičius ir kt.
Julijona Medeišienė dėkojo už sveikinimus. Ji pasakojo apie savo gyvenimą, šeimą, džiaugėsi, kad visada buvusi labai stipri, sveika, daug dirbo ir tik vieną kartą gulėjo ligoninėje. Šimtametė žiūri televizorių, klauso radijo, o vasarą ir į lauką išeina. Dar praeitą rudenį ji kartu su sūnumi važiavusi apsipirkti į Ignaliną. Valgyti senolė taip pat pati pasigamina – sriubos išsiverda, blynų išsikepa. Vakarais labai mėgsta išgerti stiklinę kefyro. Anksčiau, kaip sakė, gydydavosi tik žolelėmis, dabar jau reikia ir tablečių.
Julijona Mačiulytė gimė ir užaugo Girminių kaime. Baigė dvi klases, daugiau mokytis neteko, reikėjo eiti duonos užsidirbti. „Buvau labai darbšti, netingėdavau. Būdavo atsikeliu ryte, nubėgu į mišką, prirenku žemuogių ir parduodu „dačnykams“ (poilsiautojams), paskui kokią suknelę ar batelius nusiperku. Grybus rinkdavom, paskui sudžiovindavom. Eidavom ir pas turtingesnius kaimynus padirbėti…“, – pasakoja moteris.
Ištekėjo Julijona labai jaunutė – 19 metų. Su būsimu vyru Stasiu susipažino kuokynėje, iki santuokos tris metus draugavo. Pagyvenę kelerius metus kaime nusprendė geresnio gyvenimo ieškoti Vilniuje. Įsikūrė Markučiuose, buvo ten ir karvutę nusivežę, bet paskui greitai pardavė, nes pašaro neužteko. Vilniuje moteris dirbo vienoje parduotuvėje valytoja. Kaip pasakoja, reikėjo ne tik grindis plauti, bet ir sunkias dėžes tampyti, prekes nešioti. Sostinėje tris vaikus auginusi šeima neprigijo, sugrįžo gimtinėn. Po karo vyras dirbo prie geležinkelio, o ji – kolūkyje melžėja. Vyrą Julijona palaidojo 1977 m., taigi beveik keturis dešimtmečius našlauja.
Julijona užaugino tris vaikus, sulaukė 7 anūkų ir 7 proanūkių. Tai didžiausias jos turtas. Dabar gyvena su sūnumi Laimučiu. Džiaugiasi, kad jis labai geras, kaip sakė, visada paklauso ir niekada nebara. O sūnus džiaugėsi mamos švente, kurią pagyvino dainomis. Laimutis dainuoja ansamblyje „Verpetas“, taigi jo nariai šimtametei surengė nedidelį koncertuką.
Senolė sakė laukianti pavasario, tada į lauką saulute pasidžiaugti išeis, gal ir į Ignaliną nuvažiuos. Prisiminė, kad su sūnum paskutinįkart apsipirkti buvusi rudenį… Na o savo šventės dieną ji pakėlė šampano taurę, skanavo torto ir visiems dėkojo už parodytą dėmesį. Tokia graži kartais būna senatvė, tarsi vaisius subrandinęs sodas vienoje nuotraukoje iš Julijonai vaikų dovanoto kalendoriaus.
