Nors pastaruoju metu akcentuojama, kad Europos Sąjungoje stinga darbuotojų informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje, reikalingi ir biologai, farmakologai, gydytojai, slaugytojai bei inžinieriai, taip pat stinga 800 tūkst. mokslininkų ir tyrėjų, gabiausi moksleiviai Lietuvoje paskutinius tris metus mieliau renkasi humanitarinių ir socialinių, o ne tiksliųjų mokslų specialybes.
Ieškoti būdų, kaip paskatinti nuo pat mažens domėtis tiksliaisiais mokslais, moksliniais tyrimais ir jų rezultatais, kuriuos mūsų aplinkoje galime pastebėti kasdien, anot Baltijos pažangių technologijų instituto vadovo dr. Tomo Žalandausko, svarbu ne tik dėl moksleivių mokymosi motyvacijos ar būsimų karjeros pasirinkimų, bet ir dėl akivaizdaus poveikio ekonominei socialinei situacijai.
Pasak T. Žalandausko, Europos Komisijos duomenimis, būtent šalys, tokios kaip Vokietija, Austrija, Olandija, Danija, kurios daugiausiai investuoja į mokslinius tyrimus ir inovacijas, mažiausiai nukentėjo per krizę, jose mažiausias ir jaunimo nedarbas.
Baltijos pažangių technologijų instituto, administravusio mokslo populiarinimo renginių konkursus Lietuvoje, vadovo išsakytai nuomonei pritaria ir mokyklų mokytojai. Anot jų, kelių metų patirtis rodo aiškią sąsają tarp augančio moksleivių susidomėjimo tiksliaisiais mokslais ir galimybių gyvai pažinti mokslą, susipažinti su žinomais tyrėjais bei patiems dalyvauti moksliniuose eksperimentuose.
„Mokslas vaikus gali sudominti daug labiau nei kas kita – svarbu tinkamai pateikti ir padėti patirti atradimo džiaugsmus“, – teigia Vilniaus Valdorfo mokykloje gamtos mokslų savaitę sausio pabaigoje organizavusi Živilė Nižauskaitė. Pasak jos, neretai daroma klaidinga prielaida, kad mokslas šiandien moksleiviams nėra įdomus – iš tikrųjų yra priešingai – mokslas yra tai, kas ypač stipriai traukia ir motyvuoja. Tereikia patarpininkauti ir padėti mokiniams pamatyti, kad mus supanti aplinka yra kupina mokslo atradimų – pradedant tiltais, kurie išlaiko dešimtis tūkstančių tonų ar fotoaparatais, kuriais fiksuojame gyvenimo akimirkas, ir baigiant žmogaus judėjimu ar organizme vykstančiomis cheminėmis reakcijomis. Visa tai mokiniams be galo smalsu suprasti. O patys moksleiviai pripažįsta, kad mokslas atrodo sunkus ir neįdomus tol, kol jis yra tik vadovėliuose“, – pasakoja mokytoja ir priduria, kad po praktinių pažinties su mokslu patirčių vaikai visai kitaip dirba fizikos, chemijos ar matematikos pamokose.
Panašia patirtimi dalijasi ir dešimtys Lietuvos mokytojų, ne pirmus metus rengiančių mokslo populiarinimo projektus savo mokyklose. Jie įsitikinę, kad nuoseklus darbas ir pastangos praktiškai ir nenuobodžiai pažinti tiksliuosius mokslus galėtų ženkliai pakeisti šiandien būdingus moksleivių pasirinkimus tiksliaisiais mokslais domėtis mažiau.
„Man smagiausia matyti, kaip tokių projektų metu stebėdami eksperimentus ir patys atlikdami įvairiausius bandymus su didžiuliu entuziazmu mokslą atranda šimtai moksleivių Lietuvos regionuose. Didžiausias pasiekimas, kai net ir pasibaigus projektams mokyklose, jų įkvėpti moksleiviai kartu su mokytojais keliauja pirmyn: aktyviau dalyvauja pamokose ir imasi savarankiškai atlikti mokslinius eksperimentus, ruošia savo pirmuosius mokslinius pranešimus, dalyvauja tarptautiniuose konkursuose. Ir, aišku, tokiu pavyzdžiu kitaip į tiksliuosius mokslus žiūrėti uždega ir savo kolegas“, – mintimis dalijasi Tomas Žalandauskas, Baltijos pažangių technologijų instituto direktorius.
