Vasario 7 d., penktadienį vakare, eidamas aštuoniasdešimt pirmuosius metus, mirė Augustinas Kubilis, žinomas folkloro puoselėtojas, Sadaujos ansamblio solistas.
Jis yra išleidęs keletą savo dainų diskų, parengęs knygų folkloro ir kalnų tema.
Atsisveikinti su velioniu bus galima sekmadienį nuo 15 val šarvojimo salėje greta Petro ir Povilo bažnyčios. Iš Vilniaus išvežamas pirmadienį 10 val. Laidojimas Biržuose.
Augustas Kubilius gimė 1933 metų rugsėjo mėn. 28 d. Pabiržės valsčiuje, Biržų apskrityje. Jau šešių metukų pradėjo lankyti mokyklą, visus stebindamas savo sugebėjimais. Jis 1950 m. su medaliu baigė Biržų Saulės gimnaziją, o 1955 m. – su pagyrimu Kauno politechnikos institutą , radijo technikos specialybę. Baigęs dirbo Kaune Radijo matavimų technikos institute . Šalia įtempto darbo , lygiagrečiai mokėsi ir 1965 m. baigė J.Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą, solinio dainavimo klasę. Savo gero draugo Jaroslavo Okulič-Kazarino dėka, 1958 m. pradėjo lankyti alpinistų sekcijos treniruotes pas trenerį- nuostabų alpinistą Gediminą Akstiną, o 1959 m. – pirmą kartą išvydo Kaukazo kalnus, su kuriais susidraugavo visam gyvenimui. 1965 m. gabus jaunas inžinierius buvo pakviestas į Vilniaus elektrografijos institutą. Čia jis vadovavo kūrybiniam sektoriui, o 1984 m. apsigynė technikos mokslų daktaro disertaciją. 1976 m. sukūrė šeimą, su žmona Elena užaugino 3 vaikus.
Nors būdamas labai užsiėmęs darbu bei moksline veikla, Augustas laisvalaikį ir visas vasaras skirdavo kalnams. 1960 m. jis pirmosios lietuviškos alpinistinės ekspedicijos į Tian Šanio Karakolo slėnį vienas iš organizatorių, o 1968 m. – alpinistinės ekspedicijos į Ala Arčios tarpeklį Tian Šanyje vadovas. Nuo 1961 m. – aktyviai dalyvavo Lietuvos alpinizmo čempionatuose: daugkartinis Lietuvos čempionas ir prizininkas, dukart – Baltijos šalių čempionas. 1964 m. dalyvavo pirmoje aukštuminėje alpinistinėje ekspedicijoje Pietvakarių Pamyre, ten įkopė į tris bevardes viršūnes, kurios dabar vadinasi Čiurlionio Donelaičio ir Lietuvos vardais. 1971 m. Lietuvos alpinistų ekspedicijos sudėtyje įveikė aukščiausią Sovietų Sąjungos – Komunizmo viršūnę (dabar Ismail Samani) . Nuo 1972 m. – alpinizmo instruktorius. Labai svarbus Augusto įnašas paruošiant ir išleidžiant pirmas lietuviškas knygas alpinistine tematika. Tai knygos “Kalnai lieka rymoti” (1970) , “ Kalnų takais” ( 1981). Jis – šių knygų sudarytojas ir bendraautorius.
Dar viena Augusto Kubiliaus meilė bei saviraiška buvo dainavimas. Jis dažnai koncertuodavo su etnografiniu ansambliu, jo įrašai su Biržų krašto dainomis skambėdadavo radijo laidose. Jis pastoviai buvo renkamas ir aktyviai dalyvaudavo Lietuvos alpinizmo federacijos tarybos veikloje. Visose alpinistų šventėse iki pat paskutinių metų skambėjo skambios ir mėgiamos Augusto dainuojamos dainos.
Augusto artimiesiems, alpinistų bendruomenei , ir visiems jį pažinojusiems, visada truks nuostabaus ilgamečio draugo ir bičiulio…
Dar viena skaudi folkloristų bendruomenės netektis… Nuoširdžiausia užuojauta ne tik Augusto Kubiliaus artimiesiems, bet ir folkloro ansambliui “Sadauja”, galima sakyti, antrajai jo šeimai. Sunku įsivaiduoti “Sadaują” be galingo Augusto stoto – tikro ąžuolo – vyrų eilėje, be sodraus jo boso, užpildančio visą salę. Kai Augustas dainuodavo būryje, daina, rodos, pati savime liedavosi – tai teko ne kartą patirti bendro dainavimo metu. Tebūna jam lengva gimtoji Biržų krašto žemelė…