Sausio 16 d., ketvirtadienį, Kauno miesto muziejaus (M.Valančiaus g. 6) Rūsio galerijoje atidaryta Kauno Kolegijos Justino Vienožinskio Menų fakulteto Dekoratyvinės plastikos studijų programos stiklo specializacijos studentų stiklo darbų paroda „Praeities lobynai“. Parodos globėja Dekoratyvinės plastikos katedros vedėja docentė Sigita Grabliauskaitė.
Ši paroda – tai tikras Lietuvos istorijos ir etnografijos lobynas. Autorių stiklo kūriniuose atsispindi dalelė mūsų istorijos ir kultūros nuo Baltų laikų iki šių dienų. Kaip teigia parodos globėja Dekoratyvinės plastikos katedros vedėja doc. Sigita Grabliauskaitė, mes domimės Kinų mitologija, Amerikos indėnų papročiais ar kultūra, bet dažnai pamirštame turintys įstabią, turtingą Lietuvos istoriją, savitus papročius bei unikalią tautodailę.
Parodoje eksponuojamos 28 kompozicijos, kurias sudaro 40 meninio stiklo darbų, tarp kurių išvysite tris Barboras Radvilaites, kunigaikštį Kęstutį, Lietuvos žemėlapius, Vilniaus miesto planą. Senojo rūsio erdvėse sklando pagoniškos dievybės: ugnies deivė, namų židinio globėja Gabija, miškų deivė Medeina ir Vaisingumo deivė – Laima, kurios žinioje buvo ir kosminiai reiškiniai. Kaip parodos atidarymo metu teigė Kauno miesto muziejaus kultūros renginių vadybininkė Rita Šuopienė, tikriausiai daug kas nustebs sužinoję, jog prie seniausių deivių priskiriama mirties deivė Giltinė, deivės Laimos sesuo. Abi jos buvo atsakingos už gyvenimo pradžią ir pabaigą, pasaulio pradžią ir pabaigą. Anot R.Šuopienės, būtų įdomu stikle įkūnyti ir mirties, tamsos deivę Giltinę, juolab, kad pradžioje ji buvo vaizduojama pelėdos pavidalu ir tik vėliau pradėta vaizduoti kaip liesa moteris, mėlynu veidu ir baltu apsiaustu. Giltinės vaizdinys – žmogaus griaučiai juodu apsiaustu su dalgiu rankose – į Lietuvą atėjo tik su krikščionybe. Šiandien visuomenėje nusistovėjusi nuostata, kad pelėda yra išminties simbolis. Būtent šis simbolis puošia J. Vienožinskio menų fakulteto pastatą juosiančią tvorą (skulptoriaus V. Grybo sukurtos pelėdos).
Stiklo darbų autoriams nesvetimos ir kasdienės buities temos – parodoje pristatomi du darbai: mobilcasino „Lietuviška verpstė“ ir „Lietuviškos vyžos“. Į vaikystę grąžina lietuvių pasakų motyvais sukurti stiklo kūriniai, įdomūs karo temą gvildenantys Armino Aleknos darbai.
Jaunųjų menininkų teigimu, stiklo kūrinys gimsta pirmiausia mintyje: idėja modelis forma stiklas pasitikėjimas karšto stiklo klampumu/lydymusi prie 810 temperatūros ir štai, kaskart atsargiai lukštendami gipsines formas, jie jaučiasi kaip archeologai: iš naujo atrandamos užmirštos istorijos, mažosios stiklo plastikos kūriniai, tik jau kitokie – stiklo skulptūros pavidale ar žemėlapio pergamentas stiklo paletėse.
Ši paroda – tai kruopštaus ir kantraus Dekoratyvinės plastikos katedros vedėjos docentės Sigitos Grabliauskaitės darbo rezultatas, kuri padėjo studentams perprasti visas sudėtingas stiklo materijos paslaptis ir įsisavinti ypatingas stiklo kūrinių atlikimo technologijas. Žinoma stiklo menininkė dirba ne tik su Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto studentais, bet taip pat rengia kursus minėtos kolegijos Dekoratyvinės plastikos katedros stiklo studijoje pagal neformaliojo profesinio ugdymo programą. Į šiuos kursus gali ateiti kiekvienas, išsiilgęs kūrybinio džiaugsmo, trokštantis patirti meninę, kūrybinę atmosferą, norintis pažinti stiklo paslaptis ir pasidalyti kūrybinio proceso nuotaikomis.
Visus, susidomėjusius Lietuvos istorijos ir etnografijos faktais bei stiklo technologinėmis galimybėmis, parodos kūrėjai kviečia apsilankyti parodoje „Praeities lobynai“, kuri Kauno miesto muziejaus Rūsio galerijoje veiks iki š.m. vasario 16 d.
