Antradienis, 12 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Grožinė kūryba

J. Staliulionis. Mamos dainos

Jonas Staliulionis, www.satenai.lt
2013-12-07 00:06:02
5
J. Staliulionis. Mamos dainos
Mama | asmeninė nuotr.
Mama | asmeninė nuotr.

Laimei, vaikystėje man dar teko girdėti gyvą liaudies dainą, skambančią ne nuo scenos, ne iš radijo imtuvų, o praėjusio amžiaus vidurio kaimo žmonių buityje. Mano atmintis vis dar saugo iš jaunos mamos lūpų girdėtas dainas. Jeigu tie posmai nekirbėtų galvoje, nešildytų krūtinės, nežadintų prisiminimų, pilkas ir nuobodus liktų nuo šūvių apkurtęs mano vaikystės pasaulis.

Būdavo, mama tik nubrauks nuo prijuostės spalių sluoksnį, tik pasuks ratelio ratą ir pradeda:

Gražių dainelių daug girdėjau
Tyliuoju vasaros laiku,
Bet kai į tolį jas lydėjau,
Nebuvo liūdna nei klaiku.

Baigusi posmelį, pasitaiso iš po skarelės išsipešusius plaukus, pasižiūri, ką aš veikiu, ir traukia toliau:

Tik vieną dainą vakarinę
Širdis pamilo man karštai,
Ir neberimstu, kol aušrinę
Užtemdo brėkšdami rytai.

Dar prieš Didįjį karą šios dainos žodžius sukūrusio poeto pavardę partizaninio karo metais Lietuvoje mažai kas prisiminė, o dauguma nebuvo net girdėję. Poetų pavardės jų net nedomino. Jei eilės užgaudavo širdį, gražiai skambėdavo, tai ir dainuodavo ir deklamuodavo. O pilki, be poetinės ugnelės posmai praslysdavo neatsimušę krūtinėje ir greitai išgaruodavo. Aš tada buvau dar mažas, net mokyklos nelankiau, ir poetų pavardės man nerūpėjo. Bet atidžiai klausiausi ir dėjausi galvon, kad, žaisdamas kieme, padainuočiau. Poeto pavardę sužinojau po dvidešimties metų, skaitydamas ką tik išleistą Vinco Stonio „Lyriką“. O tie kadaise jaunos mamos išdainuoti posmai, pavadinti „Vakaro daina“, nunešė į seną mūsų trobą ant Švenčiaus ežero kranto ir pažadino vaikystės sentimentus. Beje, Vincas Stonis – tai tik literatūrinis pseudonimas, pasirinktas pagal Šatrijos Raganos apysakos personažą. Tikroji autoriaus pavardė – Kazys Žitkus. Jis buvo Vinco Mykolaičio-Putino vienmetis, irgi pasirinkęs dvasininko kelią.

Ne, mama nebuvo garsi kaimo vakarėlių dainininkė, neturėjo gražaus balso, negiedojo nei bažnyčios chore, nei gegužinėse pamaldose, nei pakasynose… Ji dainuodavo sau. Dainuodavo tai, ką buvo išmokusi iš anksti mirusios savo motinos, ką buvo nusiklausiusi senojo kaimo talkose, ką išgirsdavo dabar, partizaninio karo metais.

Jau kelis kartus Lankos pievose girdėjau moteris, traukiančias neseniai į mūsų kaimą atėjusią graudžią partizanų dainą. O dabar, stovuose mindama pakojas, pradeda ir mama:

Geriau kulka perskrostų širdį
Negu žinia tokia baisi:
Penki lavonai guli gatvėj,
Veidai pažįstami visi.

Padainuoja ir, paleidusi iš rankų šaudyklę, braukia ašaras. Mat praėjusį sekmadienį prie Užuguosčio bažnyčios šventoriaus matė nudrėbtus paskutinius mūsų krašto partizanus brolius Grigaravičius. Po pamaldų iš bažnyčios išėję žmonės apstulbo ir pašiurpo: du girti skrebai spardė partizanų lavonus ir tyčiojosi:

– Ei, ponai Grigaravičiai, kelkitės! Lietuva jau laisva.

Motina, skarelės kampu nusišluosčiusi ašaras, žiūri į padūmavusius Pakarailos revo alksnynus ir aimanuoja:

– Dieve, Dieve, ir kam tu leidai ateiti antikristui.

Tais laikais jau ne vienas dievotas žmogus buvo pradėjęs abejoti, ar Dievo galybė ir tikinčiųjų maldos įveiks suklestėjusį žmonių žiaurumą.

Senstu, mintys vis dažniau nuneša į žibalinės lempos laikus, į mūsų seną dar iš gatvinio Nemaitonių kaimo parvežtą netašytų rąstų trobą, pakištą po apsamanojusiu šiaudiniu stogu. Visi mano amžiaus žmonės jau daugiau dairosi atgal, negu žiūri į priekį. Mano kartai, pirmuosius žingsnius žengusiai partizaninio karo metais, tos dainos ir buvo tikroji patriotizmo mokykla. Gerai prisimenu tylius vasaros vakarus, iš Alėcos raisto šliaužiantį rūką ir iš rūko atplaukiančią šienpjovių dainą:

Pūtė, pūtė šiaurūs vėjai,
Laužė ąžuolo šakas,
Mus užvaldė bolševikai,
Išvežiojo mūs šeimas.

Stoviu ant Barkštinės kalno, žiūriu į kupetų viršūnes, kyšančias iš miglos, ir klausausi merginų:

Išėjai tu rasotais takeliais,
Nesiklausęs tėvelio nei mamos,
Ant pirštelių skaičiuodamas žvaigždutes,
Tu sakei, neužmirši niekados.

Dainuoja vyrai, nurėžę pievą, dainuoja moterys, sugrėbusios šieną, plonais balseliais, gindami namo gyvulius, traukia vaikai. Besiklausydamas tų dainų, aš ir užaugau, ir į mokslus išėjau. Jos ir įpūtė mano vaikiškon krūtinėn meilę Tėvynei ir savo kalbai. O 1963 metų lapkritį vežamas į rekrūtus su lydinčiais draugais ir pažįstamais atvirame sunkvežimyje net užkimęs plėšiau:

Aš nemėgstu skarulio raudono,
Penkiakampės žvaigždės kruvinos,
Ir jau niekad, niekad neužmiršiu
Tos trispalvės vėliavos tautos.

Dainos ištisus trejus metus šildė ir atšiaurioje Užbaikalėje. Žinoma, ne tos mums prievarta primestos rikiuotės dainos apie sovietų armijos „išvaduojamuosius“ žygdarbius, apie sugrįžtančio kareivio laukiančią Marusią, o mūsiškės, atėjusios į rekrūto sapnus nuo Švenčiaus ežero krantų.

Sargyboje, ant peties užsimetęs automatą, vaikščiojau apie ginklų sandėlį prie Selengos upės ir vis prisimindavau mamos pamoką. Prieš dešimt metų vieną šaltą žiemos vakarą, atlikęs namų užduotis, išsitraukiau iš krepšelio pradžios mokyklos bibliotekoje mokytojo įpirštą poemą „Pavlikas Morozovas“. Nei autoriaus Stepano Ščipačiovo, nei vertėjos Tatjanos Rostovaitės pavardžių dar nebuvo tekę girdėti, bet mokytojas pasakė, kad geri eilėraščiai, tai ir parsinešiau. Mūsų šeima, įnikusi į kasdienius darbus: tėvas vijo pančius, mama vyniojo siūlus, broliukas Juozas laikė ritę, o senelė, supdama lopšį, migdė jauniausią sesutę Danutę, – į mane net dėmesio nekreipė. Perskaitęs keliolika puslapių, pamėginau tais „gerais“ eilėraščiais sudominti motiną.

– Mama, – sakau, – paklausyk, kokie gražūs eilėraščiai.

Ir pradėjau garsiai berti sklandžiai surimuotus posmelius:

Vaizdely Angelina Paša
Dirvą vagoja našiai:
– Mama, žiūrėk, tai traktorius,
Koks didelis, ar jį matei…

Šluodamas kelią duonai,
Gludina plentą šiaurys –
Vėliava darbo raudona
Plakas tarytum ugnis.

Neapsikentusi mama greitai pertraukė mane ir net subarė:

– Vaikeli, kodėl tu man skaitai apie gazoliu dvokiantį maskolių traktorių, apie bolševikų raudoną skarulį. Paklausyk, aš tau apie mūsų didvyrius Darių ir Girėną padainuosiu:

Darius ir Girėnas narsūs vyrai buvo,
Perskridę Atlantą, Vokietijoj žuvo.
Vokiečiai begėdžiai garbės pavydėjo,
Darių ir Girėną kulkom palydėjo.

Padainuoja dar keletą posmelių ir prisimena prieš dvidešimt metų Lietuvą sukrėtusius tragiškus įvykius.

– Man tada buvo trylika. Gyvenau Panemunėje pas pusbrolį Juozą, – pradeda mama. – Tą liepos 17-osios naktį mes visi trys – pusbrolis su žmona Elena ir aš – atėjome į aerodromą sutikti savo didvyrių. Pasitikti Dariaus ir Girėno suplūdo minios šventiškai pasipuošusių ir linksmai nusiteikusių žmonių. Bėgo laukimo valandos, o lėktuvo nesimatė. Pradėjo lynoti. Minia, apnikta slogios nuotaikos, liūdnai dainavo:

Atskrend sakalėlis per žalią girelę,
Atmušė sparnelius į sausą eglelę

Žmonių akyse sublizgo ašaros. Pravirko ir pusbrolio žmona. Ir aš, prisiglaudusi prie pusbrolio peties, savo gražiausia skarele šluosčiausi ašaras… Išsivaikščiodami žmonės spėliojo: kas gi galėjo atsitikti, bet taip ir išsiskirstė nieko nesužinoję apie lakūnų likimą. Apie tragišką lakūnų žūtį Lietuvos žmonėms buvo pranešta liepos 17 dienos 17 valandą.

Šitą dainą aš dažnai girdėdavau iš mamos lūpų, nemažai posmelių mokėjau atmintinai ir pats, Alėcos reve, ganydamas karves, padainuodavau. Žinojau ir mamos pasakojimus apie Darių ir Girėną, bet vis tiek būdavo įdomu klausytis.

Žmonės, 1933 metų liepos dienomis apraudoję tragišką lakūnų žūtį, kiekviena proga juos kaip pavyzdį rodydavo vaikams ir stengdavosi apsaugoti savo atžalas nuo netikrų vertybių, nuo svetimų įtakų, nuo okupantų prievarta primestų „didvyrių“. Jeigu mama būtų žinojusi, kad du kartus Stalino premijos laureatas Stepanas Ščipačiovas šlovina tėvą išdavusį pionierių ir rodo kaip pavyzdį kitiems vaikams, knygą tikriausiai būtų įmetusi į krosnį.

Vasaros vakarais, sėdėdamas sodo pavėsinėje, iš užmarštin nugrimzdusio laiko rankioju mamos dainų posmelius, klijuoju į rašinio pastraipas… O iš 1953 metų balandžio vidurio atplaukia dar viena popietė mūsų senoje troboje. Buvo ką tik po Velykų. Aš sėdėjau prie lango ir skaičiau „Tūkstančio ir vienos nakties pasakas“, o mama suko lanktį. Bet mama be dainos ilgai neištveria, pasuka, pasuka ir uždainuoja:

Tau, sesute, puikios gėlės,
Man gi kardas prie šalies,

Tau akis plaus ašarėlės,
Man gaisrai takus nušvies.

Nors girdžiu ne pirmą kartą, bet užverčiu knygą ir klausausi. Ali Baba ir keturiasdešimt plėšikų palauks. Beje, šitą dainą dažnai girdėdavau ir iš krikšto tėvo Barnasiaus, prieš pat karą grįžusio iš Lietuvos kariuomenės. Prisimenu, padainavęs su pasididžiavimu pridurdavo:

– Kai užtraukdavom rikiuotėje, visos Šančių merginos galvas languosna sukišdavo.

Dainos „Tau, sesute…“ autorių sovietinė propaganda buvo išbraukusi iš literatūros istorijos, ištrynusi iš žmonių atminties. Bet visiškai išrauti nepajėgė. Atkūrus nepriklausomybę 1995 metais Pranas Lembertas su savo knyga „Tėvynės drobės“ parėjo namo iš saulėtosios Kalifornijos. Tikrosios vertybės niekada nežūva.

Nenumaldomai bėga laikas. Anapusybėn iškeliavo nemažai žmonių, kadaise traukusių mano mėgstamas dainas. Nemaitonių kapinių kalnelin atgulė ir mano mama. Iš atminties išdilo daugelis veidų, vardų, įvykių, bet vaikystėje skambėjusios dainos neužsimiršta. Tie mieli posmai iš mamos dainų skrynios tylią vienatvės valandą per Varėnos pušynus atplaukia į mano sodo namelį ir šildo krūtinę. Man tų dainų reikia kaip gurkšnio vandens, kaip tyro oro, kaip…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J.Staliulionis. Užmarštin grimztantys vietovardžiai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Amelija says:
    10 metų ago

    Giedros mintys, jaudinantys prisiminimai. Kurioje šeimoje dar prieš 30-40 metų nebuvo dainuojamos šitos dainos: per vestuves, atlaidų vaišes, išleistuves į sovietų kariuomenę? Dauguma mūsų užaugome tų dainų ugdomi… Ačiū J. Staliulioniui už puikų straipsnį.

    Atsakyti
  2. tampax'as says:
    10 metų ago

    Vai kad tokių straipsnių, spaudžiančių ašarą, pas mus būtų daugiau – ne tik Šiaurės Atėnuose, bet ir Alke… Argi negalime? ar klynas per žemai? Neturime ko prisiminti? Argi užsiėmę tik press konferencijom ir dirbtiniu patriotišku šūkavimu?

    Atsakyti
    • Alkas.lt says:
      10 metų ago

      Šaunu, kad yra toks poreikis. Rašykite, pone Tampakse, siųskite – spausdinsime.

      Atsakyti
      • Vienas laukas says:
        10 metų ago

        Tik nedėkite nuotraukų su tamponais.

        Atsakyti
  3. vilius says:
    3 metai ago

    Mūsų žodžiais parašyta. Reikalinga tema, oi reikalinga, kaip ir kertami miškai…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lenkų karių garbės sargyba | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Dariaus ir Girėno paminklas Pščelnike (VI)

2023 07 29
J. Senvaitis daug metų globojo Dariaus ir Girėno paminklą Pščelnike | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Dariaus ir Girėno paminklas Pščelnike (IV)

2023 07 21
Lituanica virš Niujorko | Time Group nuotr.

Dariui ir Girėnui – ypatingas dėmesys iš Šveicarijos laikrodininkų

2023 07 20
Dainų šventės Ansamblių vakaras | Rengėjų nuotr.

Per Lietuvą keliaujantis Ansamblių vakaras užburs Tauragę

2023 05 30
Lietuviško folk metal gūsis – „Šiaurum Vėjum“ | mjr.lt nuotr.

Lietuviško folk metal gūsis – „Šiaurum Vėjum“

2023 04 27
Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

J. Basanavičius. Lietuvos aukojimas panai Marijai

2023 04 09
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
Džiugas Joneikis | rengėjų nuotr.

Džiugas Joneikis pristato naują dainą ,,Aš ne tau“!

2023 03 02
„Leliumų kanklės“ 2022 | rengėjų nuotr.

Kviečia kanklių muzikos ir dainų vakaras!

2022 12 13
Dainų šventės | lrs.lt nuotr.

Kultūros komitetas pritarė naujos redakcijos Dainų švenčių įstatymo projektui

2022 10 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Vaikai | pixabay.com, HaiBaron nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarsto siūlymus dėl vaikų saugumo

2023 09 12
Dronai gina Ukraina | www.facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

„Dronų armija“ kyla prieš driskius

2023 09 12
Kelias | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Rajoniniai keliai galėtų pereiti savivaldai

2023 09 12
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Nusikaltimus valstybei siūloma vertinti griežčiau

2023 09 12
Mokytojų streikas | lsdps.lt nuotr.
Lietuvoje

Moksleiviai remia mokytojų streiką: kartu rengs eiseną iki ministerijos

2023 09 12
„Bolt“ | lrt.lt, J. Stacevičiaus nuotr.
Kalba

„Bolt“ siūlo: mokėk brangiau ir gausi geresnį automobilį ir vairuotoją kalbantį angliškai, o gal būt, NET ir lietuviškai…

2023 09 12
Per karščius pamokos gali būti trumpinamos
Lietuvoje

Moksleiviai remia visuotinį mokytojų streiką

2023 09 12
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Skiriant paramą bus vertinamas ir turtas

2023 09 12

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • 2030 m. apie Pristatyti Nacionalinės koncertų salės planai
  • >Kažin apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • Pajūrietis apie Pristatyti Nacionalinės koncertų salės planai
  • Taip apie Pristatyti Nacionalinės koncertų salės planai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kam geriau patikėti UAB steigimo naštą?
  • Ką reikia žinoti, nusprendus statytis pirtį?
  • Seimas svarsto siūlymus dėl vaikų saugumo
  • „Dronų armija“ kyla prieš driskius
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Dariaus ir Girėno paminklas Pščelnike (VI)

by Kristina Aleknaitė
2023 07 29
0
Lenkų karių garbės sargyba | punskas.pl nuotr.

Prie Dariaus ir Girėno paminklo Pščelnike išsaugojimo daug prisidėjo Gožovo vaivadijos kultūros ir meno direktorius Edvardas Korbanas (Edward Korban) bei...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Dariaus ir Girėno paminklas Pščelnike (IV)

by Kristina Aleknaitė
2023 07 21
0
J. Senvaitis daug metų globojo Dariaus ir Girėno paminklą Pščelnike | punskas.pl nuotr.

Tęsiame pasakojimą apie Dariaus ir Girėno paminklą Pščelnike. Šį kartą dėmesį skirsime Juliui Senvaičiui, ilgamečiam Dariaus ir Girėno paminklo globėjui....

Skaityti toliau

Dariui ir Girėnui – ypatingas dėmesys iš Šveicarijos laikrodininkų

by Kristina Aleknaitė
2023 07 20
0
Lituanica virš Niujorko | Time Group nuotr.

2023 m. liepos 15 d. – ypatinga diena Lietuvos ir aviacijos istorijai. Būtent šią dieną buvo minimas Stepono Dariaus ir...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • 2030 m. apie Pristatyti Nacionalinės koncertų salės planai
  • >Kažin apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • Pajūrietis apie Pristatyti Nacionalinės koncertų salės planai
  • Taip apie Pristatyti Nacionalinės koncertų salės planai
  • Tadas apie Seime atidaryta paroda Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės Vidmantės Jasukaitytės 75-osioms gimimo metinėms
Kitas straipsnis
Irena Vasinauskaitė

I.Vasinauskaitė. Diagnozė – rusofobija

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai