Dvidešimt šešerių sulaukę doktorantai, remiantis galiojančiais teisės aktais, netenka galimybės gauti motinystės pašalpą. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) vadovas Ramojus Reimeris pabrėžia, kad tokio apribojimo neturi likti, nes šiuo metu vaikų sulaukę doktorantai, skirtingai nei jaunesni studentai, neturi realių socialinių garantijų. Dėl šio sąjungos pasiūlymo išsiskyrė Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo ministerijų pozicijos.
„Šiandien faktiškai motinystės pašalpą gali gauti tik studijuojantys bakalauro ir magistrantūros studijų programas, nes daugiau kaip pusė doktorantų studijas pradeda vyresni nei 26 metų. Visoje Europos Sąjungoje jau ne vienerius metus akcentuojama, kad šeima ir karjera turi būti suderinami. Tuo tarpu mūsų šalyje tokių garantijų neužtikrinimas doktorantams verčia jaunuosius tyrėjus rinktis: arba šeima, arba mokslinė karjera“, – pažymi R. Reimeris.
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga dėl įstatymo nuostatų, įtvirtinusių amžiaus apribojimą, kreipėsi į Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą bei Ministrą Pirmininką.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo atsakyme sąjungai teigia, kad „valstybė negali prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų“ bei mano, kad yra „netikslinga peržiūrėti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas“. Be to, anot ministerijos, tokios išmokos esą neturėtų būti mokamos iš socialinio draudimo lėšų atsižvelgiant ir į pensijų sistemos pertvarkos gaires.
Kiek kitokios pozicijos laikosi Švietimo ir mokslo ministerija, savo atsakyme pritarianti jaunųjų mokslininkų sąjungos siūlymui. Ministerijos atsakyme rašoma, jog „doktorantūroje studijuojantys studentai dėl socialinių garantijų taikymo <…> neturėtų būti diskriminuojami“ ir „nustatyta amžiaus riba doktorantams galėtų būti pratęsta iki 29 metų“.
Be to, dabartinis reguliavimas nėra logiškas ir dėl doktorantūros studijų specifikos. Pasak su šio apribojimo pasekmėmis susidūrusios doktorantės Milenos Medineckienės, praktika rodo, kad dažniausiai doktorantūros studijos ir moksliniai tyrimai, reikalingi disertacijai, užima visą darbo dieną ir, siekiant kokybės, papildomų darbų, kurie užtikrintų motinystės išmokas, dirbti nėra įmanoma.
„Šiuo metu dauguma doktorantų nėra įdarbinami universitete, tad turi tik studento statusą ir gauna doktoranto stipendiją, kurios netenka išėję auginti vaikelio, kaip atsitiko mano atveju“, – situaciją komentuoja M.Medineckienė.
Sąjungos skaičiavimu, panaikinus amžiaus ribojimą, į tokią pašalpą praktiškai galėtų pretenduoti iki kelių šimtų doktorančių, todėl našta biudžetui nebūtų didelė. Taip pat tai būtų parama ir garantijų užtikrinimas būtent tiems, kas lieka kurti pridėtinę vertę Lietuvai ir kartu auginti vaikus.
Šiuo metu doktorantūroje studijuoja kiek daugiau nei 2 tūkstančiai studentų, 80 proc. iš jų yra 26–39 metų amžiaus.
