Latvijoje, Rygos miesto Zolitūdės mikrorajone tebesitęsia gelbėjimo darbai kraupaus nelaimingo įvykio vietoje kur lapkričio 21-os dienos vakare įgriuvo „Maximos“ prekybos centro stogas ir žuvo mažiausiai 54 žmonės.
Pranešama, kad nukentėjo ir gelbėtojai, mat prekybos centro pastatas sugriuvo ne iš karto. Iš pradžių sugriuvo viena iš pastato sienų ir įgriuvo stogas. Kiek vėliau, kai įvykio vietoje jau dirbo gelbėtojai, sugriuvo dar viena siena. Žuvo ir 3 gelbėtojai, sužalota 10 gelbėtojų, jie paguldyti į ligoninę. Dar du gelbėtoajai nukentėjo nesunkiai ir tęsia darbą. Dar du nukentėjo nesunkiai ir po suteiktos medicininės pagalbos galėjo tęsti pradėtus gelbėjimo darbus.
Gelbėjimo darbai vyko lėtai, nes subyrėjęs pastatas buvo trapus tartum kortų namelis, galintis bet kuriuo griūti toliau, jei būtų pajudintos ne tos griuvenų dalys. Bendras sugriuvusio pastato siekia apie 500 kvadratinių metrų. Žuvo ir 3 gelbėtoajai jie paguldyti į ligoninę.
Gelbėjimo tarnybų duomenimis per nelaime išliko gyvi 40 žmonių. Tai viena didžiausių nelaimių per visą nepriklausomybę atkūrusios Latvijos istoriją.
Nors Lietuvos ambasada Latvijoje paskelbė, kad per tragiškus įvykius Rygoje tarp nukentėjusių Lietuvos piliečių nėra, tačiau vėliau paaiškėjo, kad žuvo vienos anglijos Lietuvės pusbrolis. Jis buvo gaisrininkų kuri gelbėjo po griuvėsiais įstrigusius žmones kuopos vadas.
Po šios tragedijos Latvijoje nuo lapkričio 23-ios iki 25-os dienos paskelbtas visuotinis 3-jų dienų gedulas. Lietuva taip pat paskelbė gedulą – sekmadienį nuo 7 val. iki 22 val. prie Lietuvos Respublikos įstaigų, įmonių, organizacijų ir gyvenamųjų namų turi būti iškeltos Lietuvos valstybės vėliavos perrištos gedulo juostele.
httpv://youtu.be/3ED5Q3CpOOM
httpv://youtu.be/xegIy2c9UgE
httpv://youtu.be/3pGfOteKSGU
Užuojauta žuvusių artimiesiems ir sužalotiems…
Statiniai, kurių griaučius sudaro santvaros iš sujungtų strypų, yra pigesni, lengvesni, greičiau pastatomi. Beeet jie saugūs, kol visi strypai nepažeisti. Pažeidus nors vieną, kyla grėsmė visam statiniui. Tokie statiniai yra gaisrininkų siaubas, nes per gaisrus, nuo karščio keičiasi strypų savybės.
Kitas dalykas, kad konstruktorių ir architektų niekas neklausė, ar galima ant stogo privežti tonas žemių, smėlio ir blokelių, nes prilijus jie 3x pasunkėja… Ar to negalėjo apskaičiuoti? O matėte kokios atramos ir stulpeliai viduje? Mano priesvirnio stogas geriau paremtas… Tai aišku, kas atsakingas už tragediją. Aš bijau eiti į Maximas, geriau į Minimas, tai ten nebent plyta, o ne visas blokas nukris…
Bet nesupykite-broliai latviai tos užuojautos čia neperskaitys.Jei norite pareikšti užuojautą,reikškite ją latviškuose portaluose,pageidautina,latviškai.Nėra sunku žodyno pagalba parašyti trumpą užuojautos eilutę latviškai.
Vilniečiai galėtų degti žvakutes prie Latvijos ambasados M.K.Čiurlionio g. 76
Broliams latviams galima latviškai pasiųsti užuojautą per Google, surinkus latviško portalo adresą delfi.lv
Per Nepriklausomybės dieną latviai degino ne šventą Ugnį, o tūkstančius fac’elų, kurių ugnis žibalinė – krikščioniškai žudikiškai nuodinga Dievams ir Protėvių vėlėms. Štai mirštanti tauta ir prisišaukė eilinę nelaimę.
O tu dar čia siūlai naftines žvakes, turėk pagoniško proto.
Atsiranda gi fanatikų ir tarp vad. pagonių, turėk sąžinės, V.Rutkauskai…
Užuojauta latviams
vienų galimas godumas, kitiems atneša kančią ir netektis.
Nuoširdi užuojauta broliams ir sesėms latviams dėl skaudžių netekčių.
Liūdime kartu su visa Latvija.