Spalio 19 d. Lietuva jungėsi prie pasaulinės veiksmo dienos „Global Frackdown 2“. Tai tarptautinės bendruomenės solidarus siekis užkirsti kelią hidraulinio uolienų ardymo technologijai. Šiais metais protesto renginiai vyko Airijoje, Anglijoje, Australijoje, Belgijoje, Bolivijoje, Ispanijoje, JAV, Kanadoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Meksikoje, Pietų Afrikoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Šiaurės Airijoje, Škotijoje, Tunise, Ukrainoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Vilniuje Lietuvos Žemės draugų (Friends of the Earth Lithuania) organizuotame renginyje hidrauliniam uolienų ardymui NE pasakė šimtinė susirinkusių gyventojų minia. Veiksmo diena buvo minima ir kituose Lietuvos miestuose.
Pasaulinio veiksmo dienos „Global frackdown 2“ renginius Lietuvoje spalio 17 dieną, spaudos konferencijoje pristatė Letuvos žemės draugų atstovas Andrius Gaidamavičiuspaudos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis, aplinkosaugos ekspertas Liutauras Stoškus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus skyriaus atstovas Vitalijus Balkus, kurie kalbėjo apie tai, kokių teisinių veiksmų būtina imtis siekiant apsaugoti Lietuvos žemės gelmes nuo tarptautinių korporacijų neatsakingos veiklos.
Gazprom tame pačiame sąraše su Chevron, Shell, Exxon Mobil…
„Šalys, dalyvaudamos šios dienos protesto akcijose, aiškiai parodė naftos korporacijoms, kad kelias skalūnų dujų ir skalūnų naftos gavybai hidraulinio uolienų ardymo būdu jų teritorijose yra užkirstas, – teigia Lietuvos Žemės draugų atstovas, visuomeninės organizacijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ tarybos narys Andrejus Gaidamavičius. – Mes dar nesame Ekvadoras, laikas yra mūsų pusėje, visuomenė tampa sąmoningesnė, stiprėja pilietinės iniciatyvos, tad kova sunki bus ne tik besipriešinantiems gyventojams, bet ir jų interesų nepaisančioms tarptautinėms naftos korporacijoms“.
A.Gaidamavičiaus teigimu, ši pasaulinė diena yra skirta atkreipti dėmesį ne tik į Chevron korporacijos veiklą. „Akcija nukreipta ir prieš Shell, ir prieš Exxon Mobil, ir prieš kitų naftos kompanijų taikomą hidraulinio uolienų ardymo technologiją, taip pat prieš Gazprom, kurį dažnai bandoma prikišti mums, neva atstovaujame šios rusų naftos kompanijos interesus, kad nebūtų išgaunami skalūnų angliavandeniliai. Tačiau tiesa yra tokia, kad pats Gazprom’as jau žvalgo skalūnų dujas ir skalūnų naftą“.
Amerikiečių naftos korporacija Chevron pareiškė pasitraukianti iš Lietuvos netradicinių angliavandenilių naudojimo konkurso, tačiau po kelių dienų padidino savo dukterinių įmonių kapitalą Lietuvoje. Visuomenininkai teigia, kad ši korporacija neketina trauktis iš šalies ir dalyvaus kituose skelbiamuose netradicinių angliavandenilių naudojimo konkursuose. Jų žiniomis, artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas Žemaitijoje, Kaltinėnuose.
Teisinė kova prieš Chevron ir ieškinys Valstybei
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pranešė, kad rimtai ruošiamasi teisinei kovai prieš Chevron korporaciją. Jo teigimu, žinant, kokius įstatymų projektus rengia Seimas, ruošdamasis Chevron atėjimui į Žemaitiją, turint pačios kompanijos bendravimo su vietiniais gyventojais pavyzdžių, taip pat įvertinant tarptautinę įvairių šalių gyventojų bylinėjimosi su Chevron dėl padarytos žalos patirtį, galima numatyti, kas laukia Lietuvos gyventojų, vietinių bendruomenių, žemės savininkų ateityje.
Aplinkosaugos ekspertas Liutauras Stoškus teigia, kad valstybinės institucijos pademonstravo nesugebėjimą kontroliuoti teisės normų laikymosi, tad visuomenės interesą teisme pagal jiems suteiktą konstitucinę teisę ginti imsis visuomenininkai. „Rengiant tokio pobūdžio projektus kaip angliavandenilių paieška bei gavyba naujuose plotuose, įstatymų numatyta tvarka turi būti atlikta procedūra, vadinama Strateginio poveikio aplinkai vertinimu. Mes turime atliktą vertinimą, turime ataskaitas, bet, deja, konkursas buvo paskelbtas ne tam, kam buvo atlikta ši procedūra, – teigia L. Stoškus. – Toje situacijoje, kai paskelbtas nugalėtojas lyg tai atsisako pasirašyti dokumentus, o valstybinės institucijos nėra apsisprendusios, ką darys toliau su konkursu, kyla grėsmė, kad ir vėl bus skelbiami konkursai netradicinių angliavandenilių paieškai, remiantis tuo pačiu Strateginio poveikio aplinkai vertinimo dokumentu, kuris pagal teisės aktus nėra tinkamas pagrindas tokio pobūdžio konkursams“. Anot L.Stoškaus, tai reiškia, jog valstybinės institucijos nėra pajėgios užtikrinti teisės normų laikymosi Lietuvoje. Dokumentuose, kurių pagrindu buvo skelbtas konkursas ir net gi parinktas laimėtojas, nėra analizuotas būtent netradicinių angliavandenilių žvalgybos ir gavybos galimas poveikis nei aplinkai, nei kitiems sektoriams. Todėl toks konkursas negalėjo būti skelbtas iš principo, nes tai neatitinka Vyriausybės patvirtintos tvarkos ir prieštarauja Poveikio aplinkai vertinimo įstatymui. Tuo remiantis Valstybei bus inicijuojamas ieškinys, kuriuo bus siekiama pripažinti minėtą Strateginio poveikio aplinkai vertinimą netinkamu.
Bus imtasi teisinių veiksmų prieš šmeižimą „rusų agentais“
Ramūnas Karbauskis informavo, kad ketina padėti gyventojams teisiniu būdu išsireikalauti kompensacijų už jų reputacijos žeminimą, be jokio pagrindo įvardinant juos rusų agentais. „Tai buvo masinis procesas ir tai jau yra įprasta visų projektų kontekste, kai valdžia neturi argumentų ir konkrečių skaičių, paneigiančių visuomenės abejones, – teigia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas. – Protestuojantys žmonės visada yra įvardijami Rusijos agentais, vykdančiais antivalstybinę veiklą. Tačiau šiandien turima informacija rodo, kad Chevron atsitraukimo motyvai, pirmiausia, yra susiję su keičiamais įstatymais, ir, matyt, korporacija norėjo turėti labai mažus mokesčius, dėl kurių kilo diskusija Seime. Tuo tarpu viešai paskelbta informacija apie didžiules Chevron‘o investicijas Rusijoje rodo, kad šios kompanijos ryšiai ir interesai yra kur kas labiau rusiški nei Žygaičių gyventojų. Pats laikas pabaigti praktiką vadinti žmones Rusijos agentais, kada nėra tam pagrindo. Yra žinomi konkretūs pareigūnai, kurie atvirai tai sakė. Mes padėsime žmonėms, kurie buvo viešai įžeidinėjami, vadinant juos Tėvynės išdavikais“.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus skyriaus vicepirmininko Vitalijaus Balkaus teigimu, išorinių jėgų agentų etiketė panašių projektų priešininkams klijuojama visose valstybėse: „Pas mus tas „baubas“ yra Rusija, Anglijoje dairomasi į norvegų pusę, aiškinant, kad tai yra Norvegijos sąmokslas prieš Jungtinę Karalystę, Amerikos skalūnų angliavandenilių gavybos lobistai taip pat turi savus „baubus“.
Lietuva išsišoks ES kontekste?
„Vertinant ekologiniu požiūriu, šiandien naudojama hidraulinio uolienų ardymo technologija nėra vien tik Žygaičių problema, tai nėra vien tik Žemaitijos regiono problema, tai yra visos Lietuvos problema, – teigia R.Karbauskis, – kaip ir, globaliai vertinant, visos Europos ir viso pasaulio problema. Gal būt galima kitaip vertinti JAV situaciją dykumose ar pusdykumėse, tačiau Europoje nėra tokių teritorijų, kurios nebūtų gyvenamos ar kurios nebūtų naudojamos kitoms reikmėms, pavyzdžiui, žemės ūkiui“.
Vertinant ateities perspektyvas, R. Karbauskio teigimu, Europos Sąjungos kontekste neįmanoma šio klausimo spręsti skirtingai. Valstybės, besirūpinančios savo žemių likimu, turi veikti vieningai susitelkusios: jeigu Vokietija, Prancūzija ir kitos šalys, remiantis universaliais motyvais, priims įstatymus, draudžiančius hidraulinio uolienų ardymo technologiją, neadekvačiai atrodytų Lietuvos sprendimas toje pačioje ES leisti šią technologiją naudoti.
Pažangios Vakarų valstybės jau stabdo hidraulinio uolienų ardymo technologijos naudojimą. Prancūzijos Konstitucinė Taryba patvirtino, kad šios technologijos draudimas atitinka šalies pagrindinį Įstatymą. Vyriausybė jau rengia įstatymą, kuris nepaliks nė menkiausio šanso korporacijoms vykdyti skalūnų angliavandenilių paieškas ir gavybą taikant hidraulinio ardymo technologijas. Vokietija rengia įstatymų pataisas, draudžiančias skalūnų angliavandenilių gavybą hidraulinio ardymo būdu šalia geriamo vandens telkinių, o aplinkos ministras pareiškė, kad artimiausiu metu Vokietijoje nebus sudarytos sąlygos hidrauliniam ardymui.
Hidraulinį ardymą Lietuvoje remia aukščiausi šalies pareigūnai
V.Balkus atkreipia dėmesį, kad nepriklausomai nuo to, ar Chevron pasitraukia, ar ne, liko tos pačios sąlygos bet kuriai kitai naftos kompanijai ateiti aplinkiniais keliais visuomenei nepastebint. „Liko tas pats aplinkos ministras, kurio partija buvo remiama suinteresuotų naftininkų, susijusių su Chevronu, liko ministras pirmininkas, kuris metus laiko žaidė žaidimą „mes klausysim žmonių – mes neklausysim žmonių“, „mes atsižvelgsim į bendruomenes – mes neatsižvelgsim į bendruomenes“, „mes tariamės su Chevronu – mes nesitariam su Chevronu“ ir t.t., – vardina V.Balkus. – Taip pat savo vietoje lieka ne kartą prisidėjusi prie ekologiniu požiūriu pavojingų Lietuvai projektų diegimo valstybės vadovė, kuri yra atominio monstro šalininkė, taip pat skalūnų angliavandenilių gavybos šalininkė. Matomai, jos pozicija dėl pavojingų aplinkai projektų nepasikeis. Matyt, nepasikeis ir prezidentės požiūris į stambias užsienio korporacijas, kurios visais atvejais vadinamos investuotojais, tačiau dažnai tokias korporacijas galima pavadinti išnaudotojais, kurie pasinaudoja arba korupciniais ryšiais, arba įstatymų netobulumu ir, susižėrę visą įmanomą pelną, palieka ekologines problemas, panašiai, kaip atsitiko su Ekvadoru“.
Nors Lietuvoje skalūnų angliavandenilių ketinusi ieškoti Chevron ir paskelbė atsitraukianti iš konkurso, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko Lino Balsio teigimu, ji ir toliau gali žvalgyti bei išgauti skalūninius angliavandenilius per su šia kompanija susijusias „LL investicijas“ bei „Minijos naftą“, kurios turi bendras licencijos žvalgyti ir išgauti angliavandenilius, į kurių sąvoką pagal iki šiol galiojusius įstatymus įeina ne tik paprasta, bet ir skalūninė nafta bei dujos. Iš Teisingumo ministerijos dėl tokios susiklosčiusios situacijos laukiamas atsakymas.
„Žalioji Lietuva“ primena, kad naftos korporacijos šiuo metu ypač aktyviai bando naudoti hidraulinio ardymo technologiją Rumunijos, Lenkijos, Bulgarijos ir Ukrainos netradicinių angliavandenilių išteklių bandomojoje ir pramoninėje gavyboje.
Spalio 17 d. spaudos konferencijos vaizdo įrašas (Alkas.lt video):
httpv://youtu.be/esYbwMJMEtM
Patiko kažkieno komentaruose matyta mintis apie “labai svarbias investicijas”, kaip jas supranta mūsų vyriausybė. O supranta maždaug taip:
1) Lietuva turi miško;
2) į jį atvyksta užsienio kompanija ir jį iškerta;
3) iškirstą medieną man ir kitiems parduoda rinkos kaina;
4) paskui medienos pritrūksta mums patiems ir ją importuojame iš užsienio, užsienietiška kaina.
Skalūnų atveju – ką ir kalbėt apie chemikalus ir žalą gamtai…
Argi ne puiki investicija visai Lietuvai?:)
Pritariu, butina patiems isgauti tas dujas, o ne kviestis visokius gazprom’us, chevron’us ar kitokius s…donus. Kuo mes, lietuviai, prastesni? Niekuo. Galime viska ir patys, cia tik vergams taip “svieciasi”, kad lietuviai yra netikeliai, atgrubnagiai ir nieko nesugeba, tad reikia kviestis koki uzsienieti, kad uz mus viska atliktu.
Teisingai.