Kauno Folkloro ansamblį „Žaisa“ kauniečiai mato beveik visose miesto šventėse. Šįmet savo veiklos 25-metį mininčią „Žaisą“ galima vadinti tikru lietuvių tautinės kultūros ambasadoriumi.
„Žaisos“ dainininkai, muzikantai ir šokėjai ne tik nuolat dalyvauja Dainų šventėse, mini tradicines lietuvių šventes įvairiuose Lietuvos kaimuose ir miestuose, bet lietuvių tautinę kultūrą propaguoja ir visoje Europoje – kasmet vyksta į tarptautinius folkloro festivalius. Sunku ir suskaičiuoti, kiek šalių aplankyta: Lenkija, Slovakija, Ukraina, Serbija, Makedonija, Portugalija, Kipras, Danija, Čekija…
Šią vasarą „Žaisa“ atidarė Baltijos šalių folkloro festivalį „Baltijos vasara“, surengtą Vokietijoje, Šarboico (Sharbeuz) kurortiniame miestelyje. Koncertinėje programoje – XIX – XX a. įvairių Lietuvos regionų liaudies dainos, sutartinės, senoviniai šokiai, kuriais ypač žavėjosi vokiečiai – jie nėra išsaugoję tokio senovinio savo tautos kultūrinio paveldo. Taip pat didelį įspūdį žiūrovams paliko autentiški, originalūs ansambliečių tautiniai kostiumai – jie, visi skirtingi, reprezentuoja kiekviename Lietuvos regione XIX a. dėvėtą šventinį drabužį.
Po pasirodymų Šarboico festivalyje, žaisiečiai aplankė lietuvių bendruomenę Kopenhagoje, kur tenykščiams tautiečiams surengė koncertą bei nuotaikingą vakaronę.
Liaudies dainos ir šokio entuziastus į pirmąją repeticiją 1988 metais subūrė Remigijus Visockas, ilgametis šio kolektyvo prezidentas. Nuo pat įkūrimo pradžios koncertinei veiklai vadovauja Giedrė Ramunė Pečiulienė ir Mintautas Petras Pečiulis, kurių darbas, puoselėjant etninės kultūros paveldą, 2008-aisiais metais įvertintas Kauno m. savivaldybės Kultūros ir meno premija. Šiemet „Žaisa“ švenčia savo veiklos 25-metį.
Sveikinu ansambio narius ir jo atsidavusius vadovus. Žaisos atsiradimą įkvėpė 1987-ųjų metų ekspedicija-kelionė link Juodosios jūros per Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemes, aplankant LDK pilis, piliakalnius ir šventvietes. Tąkart Kauno mokytojų namų etnografinio ansamblio vadovas Mintautas Pečiulis Medininkuose užtraukė A.Baranausko ”Giedu dainelę”, kuri vis netilsta mūsų širdyse ir kelia pasididžiavimo tauta jausmą.