Lietuvai minint 70-ąsias Vilniaus geto likvidavimo metines, Kauno miesto muziejuje antradienį iškilmingai atidaryta ilgalaikė paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“.
Ši paroda – tai bendras Kauno apskrities archyvo ir Kauno miesto muziejaus projektas, parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos centriniu valstybės archyvu, Lietuvos ypatinguoju archyvu, Kauno žydų religine bendruomene.
Parodos atidaryme dalyvavo LR kultūros viceministras Edvardas Trusevičius, LRKM Kultūros politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Vytautas Aleksiejūnas, Kauno miesto mero pavaduotojas Vasilijus Popovas, Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis, Kauno apskrities archyvo direktorius Gintaras Dručkus, Baltarusijos nacionalinio archyvo direktoriaus pavaduotojas Denis Vasiljevič Liseičikov, Kauno religinės žydų bendruomenės vadovas ir Kauno choralinės sinagogos seniūnas Mauša Bairakas, Ketvirtojo Pasaulio litvakų kongreso dalyviai ir gausus būrys kauniečių bei miesto svečių.
Keturiose parodos salėse išdėstyti Kauno apskrities archyvo dokumentai bei vertingi Kauno religinės žydų bendruomenės daiktiniai eksponatai atskleidžia žydų vaidmenį miesto plėtros, ekonominio, religinio gyvenimo kontekste Kauno gubernijos laikotarpiu, liudija aktyvų žydų dalyvavimą politinėje veikloje, pasiekimus sporto, kultūros, švietimo srityse, jų indėlį kuriant naujas pramonės įmones Kaune, plėtojant smulkųjį verslą.
Parodos lankytojai pasijus tarsi stilizuotame mini archyve ir galės paklaidžioti tarp XIX a. dokumentų spintų bei patyrinėti iki 1847 metų sudarytą miesto plėtros planą, kur net gatvių pavadinimai – Senoji Žydų gatvė, Pirmoji ir Antroji žydų gatvės – liudija apie seniausias žydų susitelkimo vietas Kauno mieste.
Istorijos mylėtojai turės unikalią galimybę pamatyti ryškiausių, iki šiol tebestovinčių ir Laisvės alėjos (XIX a. Nikolajaus prospekto) puošmenomis vadinamų pastatų projektus, išvys Kauno choralinėje sinagogoje saugomus vertingus daiktinius eksponatus.
Smalsuoliams sukurta reta proga pamatyti XIX a. Torą, atverstą Talmudą (žydų tradicijos skelbia, kad ne judėjams to daryti nevalia) ir, atitrūkus nuo dokumentų gausos, antroje parodos salėje susipažinti su tradicinėmis judėjų šventėmis ir liturgija. Trečiojoje parodos salėje rengėjai kviečia lankytoją pabūti savotišku istorijos tyrėju-detektyvu ir po fondų, aprašų bei bylų šifrais ieškoti žydų pėdsakų Pirmosios Lietuvos Respublikos politinėje, kultūrinėje, socialinėje ir ekonominėje sferoje.
Paroda baigiama itin jautria tema – ketvirtoje salėje pateikta foto ir dokumentinė medžiaga liudija apie pirmosios sovietinės okupacijos metais vykdytus trėmimus, 1941 metais pradėtą formuoti Kauno getą Viljampolėje, žydų kasdienybę už spygliuotos vielos ir geto bei jo gyventojų naikinimą.
Pasak parodos kuratorės istorikės Odetos Grigonienės, parodos „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“ rengėjai siekė ne tik sukurti atraktyvų istorinį reviu Kauno gyventojams ir svečiams, bet ir paskatinti visuomenę, ypač akademinį jaunimą, domėtis rašytiniu istoriniu paveldu, kurio vien Kauno apskrities archyve guli sudėliota į 10 kilometrų lentynų…
Paroda Kauno miesto muziejuje veiks iki 2014 m. birželio 15 d. Parodos rėmėjai – Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.
