Lapkričio 28 d. Sapiegų rūmuose Vilniuje, Kultūros ministras Simonas Kairys įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams.
„Kultūros ministerijos apdovanojimai tapo gražiu papročiu, vainikuojančia ir svarbiausius įvykius, reiškinius, ir kalendorinius metus. Linkiu, kad žmonės, kurie čia susiburia, visada būtų pagarbos kitam, laisvės ir atvirumo pavyzdžiai.
Kad jų šviesa užkrėstų kuo daugiau žmonių. Linkiu, kad tamsai ir neapykantai Lietuvoje nebūtų vietos, – kalbėjo S. Kairys. – Juk tai mes kuriame savo šalies kultūrą, o kartu ir kultūra kuria mus.
Aš didžiuojuosi matydamas, kad šiandien mūsų visuomenė yra tokia pilietiška, laisva, atvira ir neabejinga. Visa tai – didelis mūsų kultūros – taigi ir kiekvieno jūsų, mieli laimėtojai, – nuopelnas.“
Kultūros ministerijos premija už svarbiausius tarptautinius apdovanojimus kultūros srityje įteikta kino prodiuserei Uljanai Kim už praėjusių metų pabaigoje pelnytą 36-ųjų Europos kino apdovanojimų „Eurimages“ koprodukcijos apdovanojimą.
Balio Buračo fotografijos meno premijos laimėtoju tapo Vytautas Stanionis, kuriam ši premija paskirta už fotografinę įtaigą atskleidžiant neapčiuopiamą visuomenės virsmą cikle „Lietuva. Atsisveikinimo vaizdai“ ir kituose kūriniuose.
Aukščiausi Kultūros ministerijos apdovanojimai – garbės ženklai „Nešk savo šviesą ir tikėk“ – skirti
Nerijui Aleksiejūnui – buvusiam Lietuvos Respublikos ambasadoriui Prancūzijoje, šiuo metu einančiam Lietuvos atstovo Europos Sąjungoje pareigas. Už sumanymą, atkaklumą ir dinamišką įsitraukimą stiprinant Lietuvos ir Prancūzijos ryšius per kultūrą.
Aktyviai pasaulio lietuvių bendruomenės narei Jūratei Kaspersen (Caspersen) – už nuoseklų ir ilgametį lietuvių kultūros papročių puoselėjimą išeivijoje, aktyvų indėlį rengiant kultūrinius renginius ir skatinant tarpkultūrinį dialogą.
Tarpdisciplininio meno kūrėjai ir kuratorei Laurai Garbštienei – už naujovišką požiūrį į kūrybą, tarpdisciplininių meno projektų sumanymus ir aktyvų Lietuvos šiuolaikinio meno pristatymą tarptautinėje erdvėje.
Aktoriui Albinui Kėleriui – už ilgametę talentingą aktorinę kūrybą, prasmingą buvimą šalies teatrinio pasaulio įvykių epicentre ir pavyzdį jaunajai aktorių kartai.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinei direktorei Rūtai Prusevičienei. Ji įvertintai už svarų indėlį į Lietuvos muzikinės kultūros puoselėjimą ir sklaidą bei reikšmingų tarptautinių projektų sumanymus.
Teatro režisierei Janai Rosai (Yanai Ross) – už ryškią su Lietuva siejamą kūrybinę veiklą, jaunosios menininkų kartos ugdymą bei mūsų šalies vardo žinomumo didinimą užsienyje.
Menininkui, galerininkui Alvydui Stauskui, įvertintam už aktyvią kūrybinę veiklą, profesionalaus meno sklaidą Lietuvos regionuose, bendruomenių telkimą ir įkvepiantį pavyzdį jaunajai menininkų kartai.
Šokėjui ir choreografui Mantui Stabačinskui – už nuoseklų ilgametį šokio meno puoselėjimą. Už reikšmingą indėlį į Lietuvos šiuolaikinio šokio sceną bei aktyvią švietimo veiklą.
Menotyrininkui dr. Helmutui Šabasevičiui, įvertintam už išskirtinį indėlį į Lietuvos baleto ir šokio istorijos tyrinėjimus, kritiškas refleksijas, universaliuosius kontekstus.
Publicistikos premijos laimėtoja tapo Monika Gimbutaitė. Jai premija skirta už įžvalgius analitinius straipsnius, reflektuojančius kultūros procesus, parašytus plačiajai auditorijai suprantama gyva kalba, darančius poveikį formuojant kultūros politiką.
Premija už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose įteikta Kauno apskrities viešosios bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro Kaunistikos grupės vyresniajam bibliografui dr. Mindaugui Balkui.
Premija už muziejininkystės darbus skirta Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinės dailės galerijos Žinių centro vedėjai Ievai Mazūraitei-Novickienei.
Sukaupusi muziejinio darbo patirtį, pastaraisiais metais laimėtoja įgyvendina reikšmingus, vadybiškai sudėtingus tarptautinius projektus. Jos kuruojamos parodos išsiskiria svarbiais diskursais, skatinančiais kritinį mąstymą ir formuojančiais brandžią istorinę visuomenės savimonę.
Premijos už muziejų vertybių restauravimo darbus laimėtoju tapo Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro aukščiausios kvalifikacinės kategorijos meno kūrinių ant popieriaus restauratorius Paulius Zovė.
Per du dešimtmečius jis yra restauravęs šimtus meno kūrinių ant popieriaus ir kitų popieriaus eksponatų. P. Zovei patikima restauruoti technologiniu požiūriu sudėtingiausius kūrinius, be to, jis itin prisidėjo prie Ukrainos meno vertybių gelbėjimo.
Martyno Mažvydo premiją už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui pelnė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė dr. Asta Vaškelienė. Už vertingus senosios literatūros tyrimus, atskleidžiančius XVIII a. Lietuvos lotyniškosios literatūros europietiškąją tapatybę, pristatančius kultūrines Apšvietos naujoves Lietuvoje, ir svarbią savo tyrimų sklaidą Lietuvoje bei užsienyje.
Taip pat įteiktos trys premijos už etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimą ir skleidimą
Nijolei Balčiūnienei, kurios veikla šioje srityje tęsiasi jau daugiau kaip 55 metus ir pasižymi aktyvumu, pasišventimu lietuviškosios kultūros išsaugojimui. Ypatingas dėmesys skiriamas tautinei žygeivystei, klubinei etnokultūrinei veiklai bei tradicinėms kalendorinėms šventėms.
Ilgametei Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ ir Vilniaus etninės kultūros centro vadovei Mildai Ričkutei, kurios daugiau kaip penkis dešimtmečius trunkanti veikla svariai prisidėjo prie mūsų šalies etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo. Taip pat naujoviško požiūrio į jo vystymą ir pristatymą tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Algirdui Svidinskui, kurio ilgametė veikla itin reikšminga lietuvių etninės kultūros ir tarmiškos kūrybos plėtrai ir sklaidai, tautinės savimonės puoselėjimui, turi švietėjišką ir išliekamąją vertę, ryškų poveikį visuomenei.
Premijos už aktyvią, kūrybingą veiklą kultūros centruose laimėtoja tapo Šilutės kultūros centro mokomųjų programų vadovė Viktorija Binkulienė. Ji šiame kultūros centre per dvejus metus parengė net 12 mokomųjų programų.
Tai savitos praktinės žaismingos pamokos, kelionės į kultūros ir meno pasaulį per įvairius pojūčius. 2022 m. ji taip pat pakviesta tapti MO muziejaus regionine švietėja Šilutėje. Laimėtojos sumanymu ir nuosekliu darbu „Vėtrungių kelias“ sertifikuotas kaip nacionalinis kultūros kelias.
Premija už geriausias kultūrinio švietimo veiklas vaikams įteikta Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Edukacijos skyriaus švietėjų komandai. Skyriaus vedėjai Justei Kutkienei ir švietėjoms Gabrielei Lymontaitei ir Ivetai Pociūtei.
Šios komandos dėka muziejus sėkmingai bendradarbiauja su Kauno darželiais, plėtodamas „Mažųjų čiurlioniukų“ ir kitus projektus. Rengia ir veda įtrauktas pamokas, skatina vaikų kultūrinį dalyvavimą regionuose, vykdo projektus su bendruomenėmis ir šeimomis.
Premija už geriausias kultūrinės pamokos veiklas, skirtas jaunimui, apdovanota medijų atropologė ir medijų švietėja Gintė Žulytė. Laimėtoja yra viena iš medijų pamokos ir tyrimų centro „Meno avilys“ steigėjų, viena iš kino pamokos pradininkių Lietuvoje.
Švietėjos kuriami ir kuruojami vaizdinio raštingumo projektai pasižymi itin aukšta kokybe, menine verte, dideliu dėmesiu Europos kino klasikai, Lietuvos kino paveldui, medijų ekologijai, tarpkultūriniam ir įtraukiajam ugdymui.
Premijos už geriausias kultūrinės pamokos veiklas, skirtas mokymuisi visą gyvenimą, laimėtoju tapo aktorius, scenos menų kūrėjas ir atlikėjas Dominykas Vaitiekūnas. Laimėtojas kryptingai vykdo kultūros pamoką dirbdamas su kurčiųjų bendruomene.
Jo kuruojamas projektas „Mes taip nesitarėme“ jungia kurčiuosius ir girdinčiuosius bendrai muzikinei kūrybinei veiklai. Didina kultūros prieinamą, sudaro sąlygas kurtiesiems aktyviai dalyvauti kultūrinėje veikloje. Taip pat veda visuomenę apie kurčiųjų bendruomenę ir jos kultūrą.
Jaunojo kūrėjo premija įvertintas tarpdisciplininio meno kūrėjas ir kompozitorius Andrius Andranikas Arutiunian už naujovišką ir savitą muzikos bei šiuolaikinio meno jungtį. Už originalią politinių, istorinių ir kultūrinių technologijų sąveiką garso plotmėje.
Jaunojo kūrėjo premija taip pat skirta choreografei, šokio menininkei Lizai Baliasnajai už reikšmingą intelektualinį indėlį ir meninį dialogą, ugdant ir praplečiant šiuolaikinio šokio ribas ir atveriant plačias galimybes naujai šokių kūrėjų kartai.
Duetas „Twenty Fingers Duo“ – muzikos atlikėja Lora Marija Kmieliauskaitė ir Arnas Karolis Kmieliauskas – Jaunojo kūrėjo premija apdovanoti už sėkmingą bendradarbiavimą su kino, šokio ir pasirodymų kūrėjais, drąsiai atskleidžiant naujas meno raiškos priemones ir formas, ypač didelį dėmesį skiriant lietuvių kompozitorių kūrybai.
Jaunojo kūrėjo premija už originalią daugiasluoksnę kūrybą, katalizuojančią, atnaujinančią, atšviežinančią kūrybinius dalykus ir temas. Kartu darant Lietuvą šiuolaikiškesnę ir žinomesnę tarptautinėje scenoje, įvertinta tarpdisciplininio meno kūrėja Agnė Jokšė.
Kompozitorei Agnei Matulevičiūtei ši premija skirta už aktyvią veiklą kino ir teatro lauke, kiekvienam spektakliui ar filmui kuriamą išskirtinę garsinę, įtraukią atmosferą. Jaunoji kūrėja žavi gebėjimu šiuolaikine kūrybos kalba rasti kelią į įvairios publikos širdį.
Jaunojo kūrėjo premijos laimėtoju taip pat tapo teatro ir kino aktorius Donatas Želvys. Jis įvertintas už aktyvią, brandžią kūrybinę veiklą, charizmatiškus, jautrius ir išraiškingus vaidmenis įvairių režisierių spektakliuose ir kino filmuose.
Metų debiuto premijos laimėtoja šiemet tapo poetė Justina Žvirblytė. Ji įvertinta už originalią kūrybinę raišką ir savitą poetinę kalbą. Už jautriai tikrovę stebint, šiuolaikinio pasaulio ženklais išrašytą išskirtinį poezijos kosmosą atskleidžiančią debiutinę eilėraščių knygą „Mikrosfera“.
