Trečiadienis, 1 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

V. Mikailionis. Mitologinis Vilnius (II). Geologiniai lūžiai

Vaclovas Mikailionis, www.alkas.lt
2013 09 16 10:04
8
V. Mikailionis. Mitologinis Vilnius (II). Geologiniai lūžiai
Ąžuolas | A.Railos nuotr.
Ąžuolas | A.Railos nuotr.

Apie geologinį Vilniaus apylinkių pamatą neturėjome nė menkiausio supratimo, kol vos ne atsitiktinai susidūrėme su Rasa Apirubyte, kuri, pasirodo, anksčiau buvo dirbusi geologijos tarnyboje, o dabar kavą kaip ir aš pamėgusi pensininkė. Prie kavos puodelio kitoje stalelio pusėje sėdėdama nugirdusi, apie ką mes galvas sukišę kalbamės, ji pasisiūlė mums padėti ir pirmiausia aprūpino Vilniaus požemio vandenų žemėlapiais. Mat darant jų gręžinius aptikta ir geologinių sluoksnių įtrūkiai, pro kuriuos ir išsiveržia patys stipriausi energetiniai pulsavimai iš Žemės branduolio, pranokstantys standartines reikšmes. Taigi atsiranda anomalijos?

Dar didesnė sėkmė buvo tai, kad naujajame Vilniaus savivaldybės pastate, kurį mokinukai taikliai pavadino trintuku, kai kaimyninis 30 aukštų apvalus bokštas buvo vertas pieštuko vardo, taigi savivaldybės antrojo aukšto koridoriuje buvo demonstruojamos šešios nuotraukos. Paskutinioji, be abejo, rodė smarkiai prigrūstą statinių dabartinį kairįjį Neries krantą iš paukščio skrydžio. Tikriausiai ji demonstravo dabartinės valdžios nepaprastą rūpestį liaudimi ir moderniuoju menu, nes nuotraukos centre stiklinius langus blizgino vadinamieji „Vilniaus vartai“, užsėdę tunelį greta Seimo rūmų ir M. Mažvydo bibliotekos.

Daug įdomesnės mums pasirodė istorinės nuotraukos, pavyzdžiui, Gedimino kalno ir jo aplinkos vaizdas XX a. pr. su užtvindyta Vilnia žiūrint nuo Bekešo kalno. Dar įdomesnė (tai suvoksime tik vėliau) XIX a. 7 dešimtmetyje daryta Lukiškių aikštės nuotrauka nuo Pamėnkalnio viršaus, kurioje be tolumoje stūgsančių Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios bokštų nieko, išskyrus keliukus ir daržus, neįžvelgtum. Bet įdomiausi mums pasirodys Pamėnkalnio papėde nužengiantys kapinių kryžiai pirmajame nuotraukos plane, primindami, kad čia ant kalvos ir jos skardžių bei aplinkui nuo senovės buvusios nemažos kapinės. Tai irgi mums labai pravers, kai mėginsime suvokti miestą kaip pasaulio modelį.

Bet iš nedidelio šių nuotraukų ciklo, tarsi demonstruojančio, kokias neregėtas statybų aukštumas pasiekė valdžia per pastarąjį šimtmetį, mums įdomiausia buvo pirmoji. Tai netgi ne nuotrauka, o geologinis reljefas, slypintis po Vilniumi ir jo apylinkėmis. Jis atskleidžia vaizdą, koks atsivertų, jeigu nuplėštume parkų, medžių žalumos ir netgi derlingojo dirvožemio „odą“. Tuomet ir atsivertų tie „kaulai“, kurie apaugs želmenų gyvasties ir pastatų „mėsa“.

Neris. Šiaurės rytų kryptimi besitęsiantis lūžis atkerta Žvėryno „sūrmaišį“ ir nutįsta link Verkių, ties kuriais upė daro posūkį stačiu kampu į pietus. Galbūt kito įtrūkio rėva iš dešinės į miestą veržiasi Vilnia.
Geologinis Vilniaus pamatas. Granitinės plokštės įtrūkio slėnyje vinguriuoja Neris. Šiaurės rytų kryptimi besitęsiantis lūžis atkerta Žvėryno „sūrmaišį“ ir nutįsta link Verkių, ties kuriais upė daro posūkį stačiu kampu į pietus. Galbūt kito įtrūkio rėva iš dešinės į miestą veržiasi Vilnia.

Štai iš šiaurės nuo Žirmūnų sminga Neris, kuri ties Šventaragio slėniu pasuka į vakarus, kol padariusi dar vieną kilpą, kuria apkabina Žvėryną, tarsi sūrmaišį, pakabintą virš Vingio kalvų, nuteka tolyn, savo tėkme palaimindama Karoliniškes, Lazdynus ir pro Bukčius bei Gariūnus nutolsta vakaropi.

O štai iš kairės į Nerį įtekanti Vilnia, ji braunasi prie savo vyresniosios sesės tarsi giliu grioviu. Vargu ar šią gilią rėvą galėtų išgraužti palyginti negausus vandenų srautas, nors, be abejo, po ledynmečio buvęs dešimtis kartų vandeningesnis. Kilo įtarimas (kol kas tik įtarimas, kurį reikės paneigti ar patvirtinti), kad Vilnia teka tiesiog geologinio lūžio griova ar strėva. Kitas toks lūžis iš pietvakarių atkerta nuo šiaurės minėtą Žvėryno sūrmaišį, dalį Kalvarijos gatvės ir net Žirmūnus iki pat Verkių. Nuo Verkių keleto kilometrų ilgio įduba ar griova raivosi Neris. Tai likutis to galingo poledyninio srauto, kuris suplovė Ozo žvyrą ir apardė Vingio miško skardžius, besibraudamas per susiaurėjusią ties Žvėrynu protaką. Tirpstančių ledynų vandenys čia kliokė  maždaug prieš dvylika tūkstančių metų.

O kitados labai seniai (gal prieš milijonus metų) žemės pluta ir čia skeldėjo palikdama įtrūkius, vėliau užneštus minkštomis dirvožemio sąnašomis ir ledynų atvilktais akmenimis. Be abejo, paskutinis ledynas irgi nemažai pasidarbavo, apglūdindamas kai kurias kalvas ir užstumdydamas žemėmis kai kuriuos įtrūkius bei plyšius.

O prieš paskutinįjį ledynmetį ir dar anksčiau, prieš milijonus metų galbūt daubą, kurioje ir kursis senovės gyvenvietė, vėliau tapusi Vilniumi, išmušė stambokas meteoritas. Dėl pastarojo abejonių kyla daugiau, o dėl žemės kieto pamato įtrūkių beveik abejoti neverta. Tad ir kyla logiška mintis, kad granitinį žemės pamatą  suskaldyti galėjusi tik galinga jėga, koks nors nemažas kosminis akmenėlis, trenkęsis į paviršių ties ta vieta skriedamas kokių 30 km/s (trisdešimt kilometrų per sekundę!) greičiu. Galbūt tai ir atsispindi graikų mite apie Fajetoną? Pamenate? Fajetonas išsiprašęs iš Helijo ir gavęs progą pavadelioti vežimą, kuriuo Helijas kasdien su dviem žirgais aplinkui pasaulį apveža Saulę. Žirgų Fajetonas nesuvaldęs, su visu vežimu kritęs į jūrą ir pražuvęs. Todėl jūra, mūsų Baltija, iki šiol verkia Saulės ašaromis, jas net išmeta į krantą. Taip senovės graikai aiškindavęsi kilmę tų nuostabių akmenėlių, kuriuos mes vadiname gintarais, o jie – elektronais.

Beje, kad ir Europa prieš milijonus metų neišvengdavusi meteoritinių „bombų“, liudija ir gerai ištirta meteoritinės kilmės dešimčių kilometrų skersmens dauba Čekijos žemėje. Berods, ir čekų sostinė Praha tuo džiaugiasi ir naudojasi pro įtrūkius iš žemės gelmių besiveržiančių energijos srautų malonėmis.

Taigi visiškai tikėtina (tai kol kas, deja, tik virgulės aiškiai patvirtina), kad Vilnius kūrėsi energetiškai ypatingoje vietoje, kur iš žemės ir į žemę besiveržiantys srautai daug stipresni, kadangi čia pro granitinės plokštės įtrūkius prasiveržti iš Žemės branduolio  ir sugrįžti atgal jiems kliūčių daug mažiau. Svarbu šiuos įtrūkius aptikti ir patarti žmonėms nesikurti ant jų, nestatyti ant jų namų, nes toks nuolatinis „švitinimasis“ gali rimtai paveikti sveikatą.

Beje, nereikia tokių trykštančių galingų energetinių sūkurių ir bijoti – juk tai puikiausios vietos šventvietėms (švęsti ir šviestis) ir alkams (kai išalksti dvasinio peno ar pritrūksti jėgų). Tokiose šventovėse lankomasi trumpai. Tai šiek tiek primena pirtį. Pasivanojama energetiniuose fontanuose ir šokama į ledinį vandenį, t.y. į priešingos orientacijos energetinį sūkurį. Be abejo, pirtis labai naudingas dalykas, tačiau niekam nekiltų noras nuolatos gyventi pirties garuose. Žinia, toks aiškinimas primityvus, nes pasibuvimas ypatingo energetinio  intensyvumo vietose teikia giluminius, vadintinus religiniais, potyrius. Tad jau pats faktas, kad Vilnius ir jo apylinkės yra geologiškai sudėtingoje ir energetiškai aktyvioje vietoje, negalėjo jautriems senovės žyniams nebūti nežinomas. Tad gal ir ne viena bažnyčia net šiandien ženklina ypač aktyvias vietas?

Pūčkorių atodanga

Prasidėjo stebėjimai, ieškojimai, virgulininkavimai. Tuo pat metu Artūras Raila, pasitelkęs plačią Kodako juostą, toliau „pasiiminėjo“ vaizdus ne tik Vilniaus apylinkėse, bet ir kitur, ypač ten, kur galima aptikti giminiškus energetinius pulsarus. Vieną tokių atradome per pavasario lygiadienio šventę prie Pūčkorių piliakalnio.

Kelyje Naujosios Vilnios link iš dešinės netoli Pūčkorių atodangos – galingo skardžio, kurį paplovė Vilnia, – stūkso piliakalnis, kurį romuviai ir kiti gamtą mylintys vilniečiai praktiškai jau gana seniai pavertė alkakalniu. Čia jie susirenka pavasariop kovo trečiojo dešimtadienio pradžioje, kai dar kur ne kur baltuoja sniego lopeliai ir, aplankę šaltinį kalno papėdėje, lipa į viršų bei įkuria šventąją ugnį.

Bet Artūro dėmesį patraukė ne vien pačios senoviškos apeigos, tačiau ir rymantys slėnyje ąžuolai, kurie lyg išsirikiavę milžinai žengia nuo Vilnios upelės piliakalnio link, tarsi irgi norėdami pasižiūrėti, ką ten ant kalno pavasariop veikia žmonės.

Ypač įdomus bei iškilus, ir ne vien savo apimtimi, pasirodė arčiausiai kalno stūksantis ąžuolas, kuris atrodo tarsi visų kitų ąžuolų vedlys. Netoli jo kaip koks aukojimo stalas guli plokščias akmuo. Gaila, kad kažkokie nenaudėliai buvo prasibrovę į tuščiavidurį ąžuolo vidų ir ten netgi ugnį kūrenę. Tad ąžuolo kamiene susidariusi nemaža apanglėjusi ertmė. Ten laisvai galėtų pasislėpti nuo lietaus nemenkas vyras. O vaikų sulenda netgi keturi.

Senolis ąžuolas ilgai nedavė ramybės Artūrui, bet „pasiimti“ vaizdo vis nepavykdavo: tai apšvietimas, tai aplinka, tai dar kas nors netikdavo. Tik kartą beauštant čia atvykęs pagaliau pagavo tai, ko siekė: iš rūko žengianti ąžuolų eilė, o minėta tamsi anga didžiojo ąžuolo kūne savo apybraižom priminė juodai apsisiautusį vienuolį, o gal pačią šio didingo medžio dvasią, žengiančią iš kamieno ir įsiklausančią į bundantį ryto pasaulį.

Taigi vieta įgavo dar vieną teisę vadintis atodanga. Ji atidengė dar vieną šio slėnio užmirštą paskirtį: Pūčkorių piliakalnio papėdėje, slėnyje prie Vilnios upės vingio išties galėjo kitados būti dar viena šventoji ąžuolų giraitė.

Artūras Raila ir toliau tęs kūrimą paveikslų, kurie atskleidžia Žemės galias, o virgulininkai beveik pusmetį stengsis užčiuopti visą energetinę Vilniaus sandarą, jos savitumą, kuris turėjo kokiais nors būdais pasireikšti ir mitologijoje, ir istorijoje ir net dabartinėse gatvių bei aikščių išklotinėse.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Mikailionis. Mitologinis Vilnius (I). Rasos
  2. J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis
  3. Senosios Videniškių šventovės – Kentauro dinastijos reliktų atspindys (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Vienas laukas says:
    9 metai ago

    Šiek tiek pažįstu Šį nuotraukoje esantį pasisavintą Ažuolą, ir tą egoistinę moterį, lyg mazochistiškai SAVAIP karšinančią Jį.
    Niekaip neapleidžia kirbi mintis, kodėl toji moteris šalia nepasodina naujojo Ąžuolo, ateityje vėl tapsiančio mitiniu loginiu, o taryt lyg bandoma kažkokioje santarvėje (darnoje ?) tik SAU priglaudus numirti kartu su Juo ?
    Juk, šiaip ar taip, atmetus kažkokią žydteologiją, juk žmogus niekad tetaps kažkokia mitlogija.

    Atsakyti
    • Vienas laukas says:
      9 metai ago

      Nejau Baltų religija – mirties, mirimo religija?

      Atsakyti
      • Ženklas says:
        9 metai ago

        Ne, ne ir dar kartą NE! Mirties, mirimo laukimo, kad prasidėtų “tikrasis” gyvenimas, mirties įrankio – kryžiaus garbinimas yra krikščionių religijos esmė. Jūs savo pamąstyme beveik užčiuopėte esmę,- toji moteris turi savitą santykį su senuoju Ąžuolu. Gal tai kaip tik ir yra per tą santykį pasireiškianti darna su pasauliu, 0 gal džiaugsmas, rūpinantis Ąžuolu, gimdo darną su pačiu savim?
        O mitologiška mintis, šalia jau įsigyvenusio Tėviškėje ąžuolo, pasodinti jauną,- plėsti mūsų etninės religijos išpažinėjų ratą, yra giliai prasminga.

        Atsakyti
        • Vienas laukas says:
          9 metai ago

          Net nežinau kodėl, tačiau kažkodėl prisiminiau savo savianalizinei jaunystei skaitytą Antuano de Egziuperi “mažasis princas”. Ten irgi jis augino, regis, savo (ir sau) Gėlę, gyveno sau su Ja, kažkaip pagoniškai sau bendravo, ir matė Ją sau vystančią.
          CHA

          Atsakyti
  2. Gintautė says:
    9 metai ago

    Labai geras straipsnis. Malonu, kad vis dar yra jaučiančių savo prigimtį.

    Atsakyti
    • Vienas laukas says:
      9 metai ago

      Vaclovas Mikailionis – tikras Pagoniukas, Medžių garbintojas, Medžių “energetikas”

      Atsakyti
      • Vienas laukas says:
        9 metai ago

        Taryt tikras žemėtvarkininkas.

        Atsakyti
  3. zioplys says:
    9 metai ago

    ta paroda ir paskaita vykusi ŠMC, lietingą dieną, giliai įsirėžė į atmintį. laikui bėgant vis ją prisimindavau ir apgailestaudavau, kad nėra kaip prie jos sugrįžti – nėra ką apie tai paskaityti/pažiūrėti. Todėl šitie parašymai labai pradžiugino. Laukiame tęsinio.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Daugiabučiai Misionieriuose nuo bastėjos apžvalgos aikštelės | lietuvos.link nuotr.

Vilniaus miesto statybų tyrimas atvėrė sistemines paveldosaugos žaizdas

2023 01 30
Lazdynų baseinas | S. Žiūrosa nuotr.

Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje

2023 01 27
Pūčkorių atodanga | lrv.lt nuotr.

Vilniuje – daug gamtos, kurią būtina saugoti

2023 01 27
Lauko mokyklos | Kastyčio Mačiūno nuotr.

Vilniuje ruošiamasi įrengti daugiau lauko klasių

2023 01 26
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.

Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė

2023 01 26
Tarptautinė konferencija „Champion Cities Summit 2023: Champions Think Bold“ | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Miestai čempionai Vilniuje dalijosi sėkmėmis

2023 01 26
Kultūros ir sporto rūmai | vrm.lrv.lt nuotr.

Kultūros ir sporto rūmai perduodami savivaldybei

2023 01 25
TV bokštas | telecentras.lt

Vilniaus TV bokštas pasveikins sostinę

2023 01 25
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas susitiko su Europos miestų vadovais

2023 01 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Santuoka, pavardės | tm.lt nuotr.
Kalba

Apie moterų pavardes plačiau. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a

2023 02 01
Birštonas vėl tarp laimėtojų: tapo „Sėkmingiausia 2022 m. turizmo traukos vietove“ | V. Grigo nuotr.
Gamta ir žmogus

Birštonas tarp laimėtojų: turizmo traukos vietovė

2023 02 01
Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)
Šventės

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

2023 02 01
Tarša | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Griežčiau ribojama dulkes kelianti ūkinė veikla

2023 01 31
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo

2023 01 31
G. Nausėda: 5 žingsniai Rusijai sustabdyti
Lietuvoje

Prezidentas ragina stiprinti smulkųjį verslą

2023 01 31
Miškas | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija

2023 01 31
am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

LGGC pradės veikti šių metų pabaigoje

2023 01 31
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gintautas apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje
  • Reikšmės implikacijos apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Rekruto dienoraštis apie Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo
  • Spešl fo Pajūrietis! apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Apie moterų pavardes plačiau. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Birštonas tarp laimėtojų: turizmo traukos vietovė
  • V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje
  • Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų varžytuvėse ir gauti stipendiją. „2023-ieji metai istoriniai –...

Skaityti toliau

Vilniaus miesto statybų tyrimas atvėrė sistemines paveldosaugos žaizdas

by daiva
2023 01 30
0
Daugiabučiai Misionieriuose nuo bastėjos apžvalgos aikštelės | lietuvos.link nuotr.

Valstybinė kultūros paveldo komisija išanalizavo didelio rezonanso visuomenėje sulaukusių statybų procesus Vilniaus Baroko ansambliuose. Išvadose teigiama, kad konfliktinę situaciją lėmė...

Skaityti toliau

Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje

by Ditė Česėkaitė
2023 01 27
4
Lazdynų baseinas | S. Žiūrosa nuotr.

Lazdynų daugiafunkcio komplekso statyba oficialiai baigėsi – Vilniaus miesto savivaldybė gavo Statybos inspekcijos patvirtintą statybos užbaigimo aktą, o tai reiškia,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Gintautas apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje
  • Reikšmės implikacijos apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Rekruto dienoraštis apie Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo
  • Spešl fo Pajūrietis! apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Nuoroda apie Kas žinotina apie siuntimą pas gydytoją?

Kitas straipsnis
L. Balčiūnaitė. Ar išsivaduosime iš Lietuvos baimės?

L. Balčiūnaitė. Ar išsivaduosime iš Lietuvos baimės?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai