KTU mokslininkė tiria ekologiškus miestus

Ar įsivaizduojate vertikalų mišką? Kaip architektūra gali būti ekologiška? Kuo su ekologija susijęs raudonėlio vazonas balkone? Atsakymus į šiuos ir kitus, gerokai sudėtingesnius klausimus, išgirsite mokslo festivalio „Erdvėlaivis žemė“ tarptautinės mokslo mugės paskaitoje „Ekologiški miestai“. Paskaita vyks rugsėjo 13 d. 13 val. Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete.

„Ekologiškas miestas – tai socialiai darnus, draugiškas aplinkai ir tausojantis išteklius miestas“, – teigia paskaitos lektorė KTU Statybos ir architektūros fakulteto doktorantė Erika Brinkytė ir kaip pavyzdį pamini vieną iš pirmųjų pasaulyje šios krypties miestų – Kinijos Tianjinio ekologišką miestą. Šis miestas bus apgyvendintas 2020-asiais. Jis bus aprūpintas atsinaujinančių šaltinių teikiama energija, jo pastatai efektyviai naudos energiją, bus renkamas lietaus ir gėlinamas jūros vanduo, įveista gausybė želdinių ir propaguojamas „žaliasis“ transportas (keliavimas pėsčiomis, dviračiais, viešojo transporto naudojimas).

Mokslininkė teigia, kad ekologiškų miestų jau yra JAV ir Europoje, o Lietuvoje artimiausias ekologiško miesto koncepcijai yra Kaunas, kadangi upės ir žalieji plotai susieja senamiestį su artimiausiais priemiesčiais. Šių teritorijų atgaivinimas ir „antrinis“ panaudojimas leistų kurti kompaktišką miesto rajoną. Na, o Birštonas yra pirmasis Lietuvoje, kuriam siekiant tapti ekologišku ir darniu miestu buvo patvirtinta „EKO miestas“ koncepcija.

Svarbi ekologiško miesto savybė – kompaktiškumas. Vienas iš tokio miesto formavimo architektūrinių sprendimų yra vertikali raiška, arba daugiaaukščių pastatų statyba. Tiesa, vertikalūs gali būti ne tik pastatai, bet ir parkai, sukuriami apželdinant sienas, ar net ištisus pastatus. „Architektai Milano miesto centre kuria vertikalųjį mišką iš medžiais apsodintų dangoraižių. Tokiu būdu miestas gali tapti „žalesniu‘‘. Miestų teritorijose tikrai yra nemažai apleistų erdvių, kurios gali būti atgaivintos ir antrąkart panaudotos, taip tausojama gamta ir erdvės „prikeliamos“ naujam gyvenimui,“ – dalijasi įžvalgomis E. Brinkytė.

Ekologija daugiau ar mažiau rūpi kiekvienam. Tapo įprastos ekologinio maisto lentynos prekybos centruose, gatvėse daugėja dviračių. Tačiau, ar tikrai kiekvieno iš mūsų indėlis svarbus sprendžiant globalias ekologines problemas? „Kiekvienas iš mūsų tikrai galime prisidėti prie ekologiško miesto formavimo. Pakanka tiesiog apželdinti savo kiemą, balkoną (augalai grynina orą ir apsaugo nuo dulkių), dažniau vaikščioti pėsčiomis, važiuoti dviračiais, viešuoju transportu, naudoti energiją tausojančius prietaisus. Ekologija – tai darnus mūsų visų ryšys su aplinka. Kenkdami aplinkai – kenkiame patys sau,“ – sako E. Brinkytė.

Renginio „Erdvėlaivis žemė“ tarptautinės mokslo mugės paskaita „Ekologiški miestai“ vyks rugsėjo 13 d. 13 val., Statybos ir architektūros fakultete, 432 auditorijoje.