Pirmadienis, 19 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Premjeras A.Butkevičius pasisakė prieš dvikalbes lenteles Vilniaus krašte

www.alkas.lt
2013-09-02 00:08:19
54
A.Butkevičius, LSDP.lt

A.Butkevičius, LSDP.lt

A.Butkevičius, LSDP.lt
A.Butkevičius, LSDP.lt

Rugsėjo 1 d. Ministras pirmininkas duodamas intervių BNS spaudos agentūrai be kita ko pasisakė ir apie Valdančiosios koalicijos bendražygių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) siekį lietuviškus gatvių ir vietovių pavadinimus rašyti ir lenkų kalba įteisinant dvikalbės lentelės Vilniaus krašte.

Premjeras sakė, kad visiems Lietuvos piliečiams turi būtų vienodos sąlygos ir, patikslino, kad yra privalu gerbti valstybę, Konstituciją ir šalies įstatymus, o tai reiškia dvikalbių lentelių neturi būti.

Paklaustas apie galimybę rašyti asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis premjeras sakė, kad šis klausimas yra svarstonas ir sprendimas priklausys nuo teisininkų ir specialistų siūlymų. Jis užsiminė apie  kelias sprendimo galimybes: įvedamos trys papildomos raidės arba į pasą klijuojamas papildomas įdėklas…

„Tai jautrus klausimas. Reikia ieškoti gero sprendimo, kuris tenkintų visas puses, ir vengti emocijų. Tai tikrai specialistų reikalas,“ – BNS-ui tvirtino Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Butkevičius apie homoseksualistus: piliečiai turi teisę reikšti savo nuomonę
  2. Vyriausybės vadovas A.Butkevičius pirmo oficialaus vizito išvyko į Latviją
  3. I.Degutienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką primindama atsakomybę dėl skubotos pamatinių Lietuvos švietimo ir kultūros politikos nuostatų peržiūros
  4. Socdemai, tvarkiečiai ir darbiečiai į koalicija kviečiasi lenkus
  5. Lietuvos lenkų rinkimų akcijai Švietimo ir mokslo ministerijos neatiduos
  6. Ministras Pirmininkas šimto darbo dienų proga pristatė Seimui Vyriausybės veiklą
  7. Žymūs Lietuvos žmonės kviečia į mitingą „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“
  8. Init TV laidoje „Nuomonės“ apie mitingo „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ reikalavimus
  9. TVF remia Lietuvos apsisprendimą prisijungti prie euro zonos
  10. A.Akstinavičius. Dėl tautinių mažumų politikos ir Lietuvos-Lenkijos santykių
  11. Aktualusis interviu: Ar Lietuvoje bus įteisinti dvikalbiai užrašai? (audio)
  12. Č. Iškauskas. Ar lietuviai – atsiprašinėtojų tauta?
  13. Lenkijos užsienio reikalų ministras pareikalavo, kad LR Seimas „sėkmingai“ perbalsuotu dėl lenkiškos rašybos Lietuvos piliečių pasuose
  14. Beveik 18 000 piliečių kreipėsi į Lietuvos valdžią reikalaudami ginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą (nuotraukos)
  15. Prie Seimo mitingavę piliečiai iš vyriausybės ragino pašalinti antivalstybines jėgas (nuotraukos,video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pasirinkite kategoriją

    Pastabos 54

    1. tikras lietuvis says:
      12 metų ago

      Na, va – ateina tiesos supratimas ir į valdžios tarpą.

      Atsakyti
      • Krivis says:
        12 metų ago

        Matyt kažkuriuo klausimu nesuterė su lenkų šaika, todel ir trolina.

        Atsakyti
    2. Klausimas says:
      12 metų ago

      O tai kodėl premjeras Butkus vartoja lenkišką pavardę Butkevičius? Juk net Alkas susilietuvino ir nesivadina nei Alkašauskas, ne alkoholikas?

      Atsakyti
      • Sėlis says:
        12 metų ago

        Netrolink.

        Atsakyti
        • lyvis says:
          12 metų ago

          Aiškiai matom kad triušis Butkevičius viena daro ir kita šneka. Ima gagauzus į vyriausybę ir apsisukęs sako kad gagauzai kenkia Lietuvai su gatvių pavadinimais. O pavardė Butkevičius galūnė -vičius tai rodo kad yra iš kariškių lietuviško luomo. lyvis

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            12 metų ago

            Kažin – o gal tada būtų pabaiga vyt’is, nes pabaiga vyč – slaviška?
            Nes kadaise (daugiau nei prieš 40m.) kariuomenėje buvau sutikęs žmogų, kurio pavardė buvo Linič.

            Atsakyti
            • lyvis says:
              12 metų ago

              Nėra slaviškos -vyč galūnė šios galūnės yra iš pagonybės darybos laikų. Tik mes šiandien viską skirstom į slaviškas, baltiškas galūnes su -vič. Taip pat klaidingas skirstimas į ugrų- finus ir indoeuropiečius. Su šia galūne -vič siejami mūsų vyčiai ir t t. Pavardėje Linič nėra galūnės -vič. lyvis

            • tikras lietuvis says:
              12 metų ago

              Tiesa – pavyzdys ne tas.
              Bet yra slavuose tokių pavardžių galūnių.
              Be to, gal būt, jei būtų nuo vytis, tai baigtųsi taip pat – vyt, o ne vič, kuri, gal būt, jau slaviška?

            • Getautas says:
              12 metų ago

              O gal šias pavardes gavo visi, kurie dirbo ar dirba įmonėje “Vichy”?

          • LosAngeles says:
            12 metų ago

            Tai tipo pavardes su -vicius nera svetimybe?

            Atsakyti
            • lyvis says:
              12 metų ago

              Pavardės su -vičius yra patys tikriausi lietuviai nuo pagonybės laikų. lyvis

            • Sėlis says:
              12 metų ago

              Is kur jus tai traukiat?.. Lietuviu pavardes buvo lenkinamos, stai is kur tie -evic, -ovic-, -sk-.

            • lyvis says:
              12 metų ago

              Tai tu tiki tais kurie tau šitą įteigė. Kad ir vykingai kitas terminas vytingai kuris sudarytas iš vyt + ing pirma dalis yra vien vytis kas daugiskaitoje vyčiai ir antroji dalis antro luomo runa +ing. lyvis

            • lyvis says:
              12 metų ago

              Šita žodžio dalis -sk- iš senųjų raštų buvo rašoma priebalsė -s- buvo įrašoma į raidę -C- taipogi mitologinė prasmė. lyvis

            • Alvydas Butkus says:
              12 metų ago

              Nėra čia jokios mitologinės prasmės. Slavų būdvardinė priesaga -sk- pavardėse paprastai rodo asmens kilmę, dažniausiai geografinę.

          • Marta, says:
            12 metų ago

            Norėčiau pritart dėl “vič” galūnės. Bet kaip tada jos nukeliavo net iki Balkanų?
            “Tautų karaustymosi” laikotarpiu? Kuomet gotai (anot J.Gonzales – gudai) puldinėjo Romos imperiją?

            Atsakyti
            • Alvydas Butkus says:
              12 metų ago

              Lyviui ir Martai,
              Pagonybės laikais ir net vėliau nei baltai, nei slavai, kaip ir daugelis kitų tautų, pavardžių neturėjo, užteko vardų. Pavardės ėmė rastis tik nuo 15-16 a. prievardžių, pravardžių ar tėvavardžių forma. Pirmiausia jomis ėmė identifikuotis kilmingieji; pamažu luomine piramide žemyn ši praktika apėmė ir žemesniuosius sluoksnius. Valstiečiai Lietuvoje pravardėmis pradėti registruoti (dar ne masiškai) nuo 17 a.
              Pavardžių baigmenys -avič, -evič, -ovič yra baltarusiškų tėvavardžių būdvardinės priesagos. Su “vyčiu” nieko bendra neturi, tik fonetinį panašumą. Pažįstu asmeniškai tą žmogų, kuris sugalvojęs ir paleidęs “lyvio” cituotą teoriją. Geras vyras, dirba reikalingą “tuteišių” sąmoninimo darbą, bet dėl “vyčių” nuklydęs į pievas.

            • Alvydas Butkus says:
              12 metų ago

              P.S. Pats žodis “vytis” lietuvių kalboje yra naujas – jis pasirodo tik nuo 19 a. Ir tai tik raštuose, nes tarmėse jis niekur nefiksuotas. Vadinasi, gali būti 19 a. raštų ir žodynų autorių išsiverstas iš “pogonia”. Kaip senovės lietuviai vadino vytį, nežinoma.

            • lyvis says:
              12 metų ago

              Alvydai, gal kartais krikščionys prie kilmingųjų pavardžių dar jiems sudarinėjo giminių herbus kuriose naudojami runų ženklai. Kaip čia yra sumeluok ką nors.. lyvis

            • tikras lietuvis says:
              12 metų ago

              Lyvi,
              profesoriui nėra ko išsigalvoti – tai yra žinios.

            • lyvis says:
              12 metų ago

              Į tai turi atsakyti Alvydas, bet susidaro nuomonė su tokiomis žiniomis profesorius yra raudonųjų draugų prastumtas į profesorius. O jo žinios labai propagandiškos ir seklios užsikrėtęs Zinkevičiaus bacila. lyvis

            • Alvydas Butkus says:
              12 metų ago

              Tai tu man sumeluok, kokia buvo karaliaus Mindaugo ar Gedimino pavardė. Vytauto pavardė. “Kęstutaitis” yra tik mūsų istorikų pramanas; “Keistutovičiumi” jo tikrai niekas nevadino.

            • lyvis says:
              12 metų ago

              Todėl senieji vardažodžiai buvo dvikamieniai kuriame atsispindėdavo tėvo kilmė antrame kamiene kaip Rangaudas kas +gaudas randamas pietų Amerikoje įvardije gaučiai pagal Č Gedgaudą. lyvis

            • lyvis says:
              12 metų ago

              Patikslinu Rin+gaudas. lyvis

            • Alvydas Butkus says:
              12 metų ago

              Pavėginkim pagal tą modelį padėlioti vardus. Visi Algirdo vaikai, bent jau sūnūs, turėjo būti ženklinti ne -gailomis, o pirmuoju vardo sandu Al-.. Jūs žinote bent vieną Algirdo sūnų tokiu vardu? Ar apskritai bent vieną Lietuvos valdovą, kurio dvikamieniame varde būtų jo tėvo vardo sandas?

            • lyvis says:
              12 metų ago

              Pagoniškų vardų dvikamieniai turi kitokia sudarimo prasmę. Bet krikščioniška ir marksistinė pliurpalai tuo ir naudojasi ieško kaip pažeminti patys savo protėvius kokie jie buvo berasčiai ir tamsuoliai negalėdami perprasti dvikamienių pagonių vardų sudarimo paslaptį prie to prisideda ir netgi profesorius Butkus. Už tokius nuopelnus jiems suteikiami moksliniai apmokomi vardai. Kodėl juos neįsigyti nors ir durnium pasivertus. lyvis

            • lyvis says:
              12 metų ago

              Aiškiai matosi profesoriškas suktumas nusuka reikalą į šalį aplenkdamas giminių herbų siejimą su pavardėmis. lyvis

            • Marta says:
              12 metų ago

              dėkui, Alvydai.
              Baltų rusios (gudų ) kalba “vytis” vadinama “pagonia”. Iš čia gal ir vadinami baltai-gudai su lietuviai “pagonimis” ? dėl priešus išvejančio raitelio. Nebūtinai dėl vėlyvos kriksčionybės?

            • Alvydas Butkus says:
              12 metų ago

              Martai
              Vėl žaidžiate fonetika 🙂
              Slavų “pogonia” yra kilęs iš veiksmažodžio “pognatj”, pogoniatj” (vytis iš paskos).
              Žodis “pagonis” (ir slavų “pogan”) yra skolinys iš lotynų kalbos: “poganus” lotyniškai reiškia “prasčiokas, kaimietis”. Skolinių reikšmė nebūtinai išlieka tokia, kokia ji buvo originalo kalboje.
              Skoliniai gali fonetiškai visiškai sutapti su kalboje jau esančiu žodžiu, plg. kasa ‘plaukų pynė’ ir kasa ‘pinigų laikymo vieta’. Jų reikšmės neturi nieko bendra.

            • lyvis says:
              12 metų ago

              Daug yra tokių teiginių, kad baltarusių -ovič ir kiti nieko bendro neturi su vyčiais arba kaip Razauskas teigia kad Odinas nieko bendro neturi su slavų odin t y vienas, pirmas. Žodis pagonis taip pat nelietuviškas aršiai teigia Liutauras Balsys. Čia yra Zinkevičiaus bacila ir kiti tuo užsikrėte palaiminti kudakuoja. lyvis

            • lyvis says:
              12 metų ago

              Kaip aš supratau iš paklausimo tai trumpai būtų vyčiai ir yra tie patys gudai. Jų įvardijimų yra ir daugiau. Jeigu ne toks paklausimas tai patikslink. lyvis

            • tikras lietuvis says:
              12 metų ago

              Įdomus dalykas: baltarusiškai pahonia reiškė veiksmažodį – vytis.
              Taigi – vijimąsi vaizdavęs šuoliuojantis žirgu raitelis reiškė tą, kuris vejasi, po ko, matyt, veiksmažodis virto į daiktavardį lietuvių kalboje.

            • lyvis says:
              12 metų ago

              Bet niekas neteigia kokį vaidmenį vaidina žodis baltas baltarusių įvardijame. lyvis

            • tikras lietuvis says:
              12 metų ago

              Apie baltą nebuvo kalbėta.
              Kalbam apie tai, kad Vytis kaip ženklo pavadinimas galėjo atsirasti iš veiksmažodžio vytis.

            • lyvis says:
              12 metų ago

              Tai nenoras matyti kas yra pateikta. Balta spalva kaip ir vytis priklauso pirmam luomui. Dažniausiai mes norim matyti ko mums reikia o nenagrinėjam kas mums bočių palikta. Niekaip nenorim matyti žodžio sarmatai nors jo pateikta šimtai įrašų. lyvis

            • tikras lietuvis says:
              12 metų ago

              Tęsk tęsk, o tai kažką pradėjai sakyti, bet nepabaigei.
              Žiūrėsim kas čia tau išeis. 🙂

            • lyvis says:
              12 metų ago

              Visą tai turėtu pateikti profesorius, deja jų tikslas gauti apmokamą vardą o toliau tarnauja klaniniams tikslams. lyvis

            • Artūras Gotautas says:
              12 metų ago

              Vyti (s) – (Pa) Vyt Jį (juos)
              Lenkija – (Ap) Lenki Ją
              http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:POL_powiat_bialski_COA.svg
              http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:POL_powiat_pu%C5%82awski_COA_1.svg
              http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:POL_Lubart%C3%B3w_COA.svg
              http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:POL_powiat_%C5%82osicki_COA.svg
              http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Herb_Siedlce.svg
              http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:POL_%C5%81osice_COA.svg
              http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:POL_powiat_siemiatycki_COA.svg
              http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:POL_wojew%C3%B3dztwo_podlaskie_COA.svg
              http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:POL_Ostr%C3%B3da_COA.svg

    3. pensininkas says:
      12 metų ago

      Čia jau šis tas.O kad juos išvysite iš koalicijos?

      Atsakyti
    4. LosAngeles says:
      12 metų ago

      Gerai premjere. Sita jums uzskaityti galima, bet matysim kas toliau?

      Atsakyti
    5. per anksti džiūgauti says:
      12 metų ago

      Nereikia per daug iš anksto džiaugtis, kol nematome darbų. Dažnai premjeras iš ryto sako vienaip, o po pietų – priešingai. Jeigu iš tiesų Butkevičius atsilaikys prieš lenkus, tai bus tikras vyras ir jį gerbsime.

      Atsakyti
      • Marta, says:
        12 metų ago

        Butkevičiaus politinis vyriškumas tik skleidžiasi. Ir pozymiai rodo, kad į gerąją pusę. 🙂

        Atsakyti
        • mintis says:
          12 metų ago

          Ar ne per vėlai”skleistis” pradėjo?Ar teks pamatyti išsiskleidusį,ar tik pumpuro būvį?:)

          Atsakyti
          • Marta says:
            12 metų ago

            tikiu, kad pamatysime.

            Atsakyti
            • lyvis says:
              12 metų ago

              Kokia naivi Marta kuri tiki stribu Butkevičiumi. lyvis

    6. Jotvingis says:
      12 metų ago

      Nejaugi gali būti ir variatas – pakeitimai lietuvių kalbos abėcėlėje dėl kitakalbių?! Juk lietuvių kalba ir jos abėcėlė – tik dėl lietuvių. Be to, reikia turėti omenyje ir lietuvių kalbos rašybos ypatingą požymį – ji yra griežtai garsinė (viena raidė atitinka vieną garsą). Tai labai patogi rašyba tiek skaitant, tiek rašant, teikianti pranašumą prieš kitas kalbas, kurių rašyba nėra garsinė.

      Atsakyti
    7. Iš Vilniaus rajono says:
      12 metų ago

      Pliurpalas! Daryt reikia, o vis diskutuojame, šnekame, tariamės ir taip toliau…

      Atsakyti
    8. Getas says:
      12 metų ago

      Butkevičius ir socdemai yra patyrę politikai, nes ten yra ir daug buvusių komunistų, o jie juk baigę politines mokyklas, todėl, nors ir nereikėjo dėl daugumos sudarymo tos lenkomanų Tomaševskio LLRA, tačiau priėmė į koaliciją. Pamatysite, kad jų reitingai nuolat kris, nes bus valdžioje, bet nieko iš savo programos nepasieks – juos sutramdys socdemai. Galų gale LLRA gali ir išeiti pabaigoje kadencijos iš koalicijos, tuomet dar labiau pakils socdemų reitingai. Apie tai rašiau dar pernai, kad čia yra gudrus LLRA diskreditavimas prieš jų rinkėjus. Butkevičiui linkiu sėkmės būti kietam ir principingam, tarp kitko jis niekur nėra pritaręs dvikalbiams pavadinimams, kaip kai kurie čia rašo.
      Dėl rašymo pase, tai buvo Songailos su Kupčinsku pateiktas įstatymas -latviškas variantas, įrašyti antrame puslapyje ar papildomame originaliai tik lotyniška abėcele. Taip latviai seniai išsprendė, o tą palaimino ir Strasbūro teismas. Manau, kad Butkevičius ir pritars šiam variantui, nes ir KT taip nutarė.

      Atsakyti
    9. Getas says:
      12 metų ago

      Kas dėl lietuviškų žodžių esančių pas slavus, tai visų pirma slavų kalbos yra kilę iš baltų kalbų, maišantis su klajokliais iš Azijos – tai vėlesni naujadarai. Jotvingių kalba Vytis, o slavai išsivertė “pagonia- gnatj – vytis”, dzūkai (jotvingių palikuonys) taria Vycis, lietuvinant visos priebalsės “C” prieš balsę buvo paverstos garsu “Č”. Dzūkiškai būtų Butkevicius, priesaga – viČ pridėjo tada, kai suteikė bajoro (kario) titulą. Kodėl Balkanuose yra priesaga -vič, todėl, kad kai aisčiai nugalėjo Romą 401 m., ją valdė apie 150 metų, ten pasiliko jotvingiškos priesagos -vič. Pasakykite sau, kodėl serbai, kaip ir Rusijoje dar iki 1600 m. aplink Maskvą, Kalūgą ir Tvėrę (ten gyveno aisčių gentis rytų galindai, kai kurios vietovės dar buvo krikštinamos su kardu ir kryžiumi vėliau negu Žemaitija, t. y. 1445 m. Mcensko apylinkės) meldėsi žodžiais “Didi Lada”, nors jie jau nežinojo ką reiškia žodis “Didi”. Aisčių deivė Lada vėliau krikščionių sąmonėje buvo suformuota neigiama prasmė – paleistuvė, todėl dar Dzūkijoje aš girdėjau kaip vyrus paniekinant vadindavo “Liadokas”, tai tas kuris dar ilgai garbino deivę Ladą. Yra likusių pavardžių ir su priesaga -vytis, pvz.: Nasvytis (žinau, kad Nasvyčių giminė bajorai), Bulvytis – Bulvičius (matyt gyveno Dūkijoje) ir pan.

      Atsakyti
    10. Alvydas Butkus says:
      12 metų ago

      O tuo tarpu Butkevičiaus pavaldinys Linkevičius tomaševskininkams rėžia: Nikt nie może zmienić programu rządu, kwestia dwujęzycznego nazewnictwa zostanie rozwiązana

      http://pl.delfi.lt/aktualia/litwa/linkevicius-nikt-nie-moze-zmienic-programu-rzadu-kwestia-dwujezycznego-nazewnictwa-zostanie-rozwiazana.d?id=62219967#ixzz2dlMStKaS

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        12 metų ago

        Linkevičius linkęs tęsti savo veiklą.

        Atsakyti
      • Dar nesuprantantis lenkiškai says:
        12 metų ago

        Būtų buvę labai gerai komentare išversti į valstybinę kalbą ,ką ten Linkevičius rėžia tomaševskininkams.

        Atsakyti
    11. arvydas damijonaitis says:
      12 metų ago

      LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“

      Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
      Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
      Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
      Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
      Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
      Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

      Atsakyti

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Naujienos

    Paveldo komisija pabrėžia paveldo reikšmę valstybės nacionaliniam saugumui | vkpk.lt nuotr.
    Kultūra

    Paveldo komisija pabrėžia paveldo reikšmę valstybės nacionaliniam saugumui

    2025 05 19
    Vasara artėja: rinkitės atsakingai – pirkite keliones tik iš leidimą turinčių įmonių | vvtat.lrv.lt nuotr.
    Gamta ir žmogus

    Vasara artėja: rinkitės atsakingai – pirkite keliones tik iš teisėtai dirbančių įmonių

    2025 05 19
    Rusijosinvazija. Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
    Ukrainos balsas

    Ir žodis tapo ginklu

    2025 05 18
    Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.
    Lietuvoje

    Elektros tiekimo planą ir tiekėją galima keisti bet kada

    2025 05 18
    Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos | vvtat.lrv.lt nuotr.
    Gamta ir žmogus

    Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos

    2025 05 17
    Panevėžyje kviečia paroda „Lietuvos mokslo knygų menas 1955–2025“
    Kultūra

    Panevėžyje kviečia paroda „Lietuvos mokslo knygų menas 1955–2025“

    2025 05 17
    Diskusija apie muziejų ateitį | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.
    Istorija

    Kodėl šiandien reikalingi muziejai? Misija, iššūkiai ir ateitis

    2025 05 17
    Europos muziejų naktis Laisvės kovų muziejuje | lnm.lt nuotr.
    Lietuvoje

    Paskelbta šių metų muziejų nakties dienotvarkė: atidarytos durys, atvertos istorijos

    2025 05 17

    SKAITYTOJŲ PASTABOS

    • >skt apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
    • +++ apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas
    • skt. apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
    • fantazijų pasaulyje? apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse

    NAUJAUSI STRAIPSNIAI

    • Čiurlionio kūryba miestų erdvėse – 9 LP EXPRESS paštomatai pasipuošė legendinio menininko darbais
    • Minėsime pasieniečio Gintaro Žagunio 34-asias žūties metines
    • Paveldo komisija pabrėžia paveldo reikšmę valstybės nacionaliniam saugumui
    • Vasara artėja: rinkitės atsakingai – pirkite keliones tik iš teisėtai dirbančių įmonių
    Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

    Kiti Straipsniai

    LT Konferencija 2025 m.

    Rengiama konferencija „Lietuvių kalba ir tapatybė“

    2025 05 04
    Petras Gaučas 1999 m.

    N. Tuomienė. Paminėtas lietuvybės puoselėtojo, kartografo P. Gaučo atminimas

    2025 05 03
    Vilniui vaduoti sąjungos agitacinis lapelis „O Vilniaus nepamiršk, lietuvi!“, XX a. 4 deš. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.

    Prieš 100 metų įkurta Vilniui vaduoti sąjunga

    2025 04 29
    Stasys Tumėnas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

    S. Tumėnas. Ar padės Donaldo Trampo sprendimas išsaugoti nesuniokotą lietuvių kalbą?

    2025 03 09
    Iš 2 knygos „Didžiosios tremtys“ | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

    Prieš 85 metus Vilnijos gyventojai patyrė pirmąsias masines tremtis

    2025 02 12
    A. Eidinto knyga „Ernestas Galvanauskas. Premjero diplomatijos ir egzilio istorija“

    Išleista A. Eidinto knyga „Ernestas Galvanauskas. Premjero diplomatijos ir egzilio istorija“

    2025 02 05
    Gintautas Paluckas

    G. Paluckas – naujas Lietuvos Ministras Pirmininkas

    2024 11 21
    Viktorija Čmilytė-Nielsen

    Liberalai G. Palucko kandidatūrai nepritaria

    2024 11 19
    Gintautas Paluckas

    Pristatyta G. Palucko kandidatūra į Ministrus Pirmininkus

    2024 11 19
    Seimas | lrs.lt nuotr.

    Seimas priėmė Tautinių mažumų įstatymą, bet visuomenininkai įspėja: įstatymas kelia pavojų Lietuvos vientisumui ir nacionaliniam saugumui

    2024 11 07

    Skaitytojų nuomonės:

    • >skt apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
    • +++ apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas
    • skt. apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
    • fantazijų pasaulyje? apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
    • T.Jakutis -> +++ apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas
     
     
     
     
     
    Kitas straipsnis
    „Skylė“ | rengėjų nuotr.

    Aistė Smilgevičiūtė ir grupė SKYLĖ: dvi rudens lygiadienio šventės! (video)

    Sekite mus Feisbuke

    Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
    Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
    Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
     Pradžia

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

     fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

     

    © 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

    • Saulės arkliukai
    • Renginiai
    • Reklama
    • Turinys
    • Apie Alkas.lt
    • Paremkite Alką
    No Result
    View All Result
    • Naujienos
      • Lietuvoje
      • Baltų žemėse
      • Užsienyje
    • Nuomonių ratas
      • Lietuvos kelias
      • Lietuvos kūrėjai
      • Sekmadienio sakmė
      • Akiračiai
      • Lietuvos repolonizacijai – ne!
      • Moksleivių mintys
    • Kultūra
      • Etninė kultūra
      • Mes baltai
      • Kalba
      • Religija
      • Istorija
      • Kultūros paveldas
      • Menas
      • Architektūra
      • Literatūra
      • Kultūros politika
      • Šventės
    • Visuomenė
      • Pilietinė visuomenė
      • Politika ir ekonomika
      • Švietimas
      • Žmonės
      • Užsienio lietuviai
      • Ukrainos balsas
      • Žiniasklaida
      • Laiškai Alkui
      • Pareiškimai
    • Gamta ir žmogus
      • Gamta ir ekologija
      • Šventvietės
      • Energetika
      • Sveikata
      • Psichologija
      • Kelionės
      • Kylam
      • Įvairenybės
    • Mokslas
      • Mokslo naujienos
      • Technika ir technologijos
      • Astronomija ir kosmonautika
      • Mokslo darbai
    • Skaitiniai
      • Žinyčia
      • Lituanistikos klasika
      • Prieškario skaitiniai
      • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
      • Grožinė kūryba
    • Visi rašiniai