Kovo 8 d. Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių atkreipdama dėmesį į skubotą pamatinių Lietuvos švietimo ir kultūros politikos nuostatų peržiūrą, kurią inicijavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijose.
„Susipažinus su Ministro Pirmininko pavedimu sudarytos darbo grupės tautinių mažumų srityje siūlymais, pagrįstai kyla klausimas, ar Jūs, kaip Ministras Pirmininkas, prisiimtumėte atsakomybę už dviejų paralelinių švietimo sistemų, kur būtų diskriminuojami lietuvių kilmės vaikai, įtvirtinimą? Ar galėtumėte įvardinti, kokias pasekmes gali sukelti LLRA siūlymas perduoti lietuviškas mokyklas, veikiančias Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, šių rajonų savivaldybių jurisdikcijai?“ – klausiama oficialiame rašte Ministrui Pirmininkui.
Pasak Seimo Pirmininko pavaduotojos, darbo grupės išvadose pateikiami užsienio valstybių pavyzdžiai apie nevalstybinių kalbų oficialų vartojimą negali būti taikomi tiesiogiai.
„Ką reikštų taisyklė, jog vietovardžiai ir gatvių pavadinimai galėtų būti rašomi nevalstybine kalba, jei toje gyvenvietėje tautinės mažumos atstovų skaičius siekia tik 10 proc. visų gyventojų? Ar tai reiškia, jog Vilniuje ir Klaipėdoje turėsime dvikalbius užrašus? Ar tai nėra tiesioginė pagalba Rusijos geopolitiniams interesams visose Baltijos šalyse? Be to, kai kuriose vietovėse gyvena kelios tautinės mažumos – ar tokiu atveju turėtume užrašus iš karto keliomis kalbomis?“ – teiraujasi I.Degutinė.
Seimo Pirmininko pavaduotoja už Vyriausybės veiklą atsakingo A.Butkevičiaus retoriškai klausia, ar tai nėra pernelyg aukšta LLRA dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje kaina, ypač atsižvelgiant į tai, kad elementari aritmetika rodo, jog LLRA tėra perteklinis partneris koalicijoje, neturintis realios įtakos Vyriausybės stabilumui. Stebint koalicijos veiklą iš šalies vis dažniau susidaro įspūdis, kad visa koalicija verčiama LLRA reikalavimų ir šantažo įkaitais.
Cituodama žymaus Lietuvos lenkų kilmės teisininko, profesoriaus Mykolo Romerio gyvenimo šūkį: „Esu lenkas, bet Lietuvos lenkas“, I.Degutienė būtent šia tautybės samprata siūlo grįsti santykius su Lietuvos lenkų bendruomene.
„Premjere, prašau Jūsų įvertinti Lietuvos nacionalinių interesų svarbą ir suformuluoti tokį tautinių mažumų politikos modelį, kuris skatintų visuomenės integraciją, o ne tautinę ir kultūrinę segregaciją“, – teigiama Seimo Pirmininko pavaduotojos kreipimesi.
Susiję straipsniai:
- I.Degutienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką dėl uždaromų lietuviškų mokyklų Lenkijoje
- Lietuvos lenkų rinkimų akcijai Švietimo ir mokslo ministerijos neatiduos
- A.Akstinavičius. Dėl tautinių mažumų politikos ir Lietuvos-Lenkijos santykių
- I.Degutienė: Nesantaiką tarp lietuvių ir lenkų kursto V.Tomaševskis
- Švietimo ir mokslo ministras sulaukė pagalbos šauksmo iš lenkų diskriminuojamų Šalčininkų rajono lietuviškų švietimo įstaigų atstovų
- I.Degutienė ragina A.Butkevičių, vykstant į Lenkiją, neužmiršti tenykščių lietuvių vargų
- Skelbiamas Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų ir tautinių mažumų atstovų grupės švietimo klausimams aptarti antro susitikimo baigiamąsis pranešimas
- Lietuvos lenkų pedagogai raginami nepaisyti naujojo Švietimo įstatymo
- Kultūros ministerija ieškos būdų kaip atsikratyti polonofobijos ir mitologizuoto Lietuvos istorijos suvokimo
- Lenkų radikalai protestuos prieš Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą
- Seime įvyks J.Narkevičiaus spaudos konferencija tautinių mažumų švietimo klausimu (audio) (tiesioginė transliacija nuo 12 val.)
- Švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl lengvatų laikant lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą skundžiamas teismui
- P. Jakučionis. Ginčai su Lenkija, Lietuvos lenkais ar tik su Lietuvos lenkų rinkimų akcija?
- Lietuvos švietimo ekspertai nepasidavė beatodairiškam Lenkijos politikų spaudimui
- Parlamentarai vis tiek skundžia Švietimo įstatymą KT, bet negauna I.Degutienės parašo
- „Tautos aikštė“ klausia: Kas kaltas dėl įtemptų Lietuvos ir Lenkijos santykių? (tiesioginė transliacija)
- L. Kojala. Ne Lietuvos lenkų bei lietuvių, bet LLRA ir Lietuvos konfliktas
- ESBO komisaras ieško ir randa „tam tikrų neaiškumų susijusių su Švietimo įstatymu“
- G. Steponavičius dėl lenkakalbių Lietuvos gyventojų skundų vėl susitiko su K. Volebeku
- Ar nepamatuoti lenkų reikalavimai atitinka Lietuvos Konstituciją ir įstatymus? (video)
- D. Pavalkis įteisino palengvinimus nuvertinančius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų mokyklose
- Ž.Makauskienė. Kultūros ministro patarėjas I.Melianas apgailestauja, kad 1918 m. buvo sukurta tautinė Lietuvos valstybė
- Lenkijos užsienio reikalų ministras pareikalavo, kad LR Seimas „sėkmingai“ perbalsuotu dėl lenkiškos rašybos Lietuvos piliečių pasuose
- Lietuvos radijo laida „Toks gyvenimas“ apie Lietuvos ir Lenkijos santykius (tiesioginė transliacija)
- Kas svarbiausia Lietuvos lenkams
- K.Garšva. Siūlymas atiduoti Kultūros ministeriją nekultūringai partijai – spjūvis kultūrai
- Ž. Makauskienė. Latvijos rusai „padės“ Lietuvos lenkams?
- B.Komorovskis: stebėsime, ar Lietuvos žodžiai taps darbais
- Lietuvos ir Lenkijos premjerai aptarė su tautinių mažumų problematika susijusius klausimus
- J. Vaiškūnas. Ar Lietuvos Respublika dabar šoks pagal lenkų nacionalistų dūdelę? (audio)
LIETUVIŲ TAUTA
– prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,
– jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,
– šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,
– išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius,
– įkūnydama prigimtinę ŽMOGAUS ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje,
– puoselėdama Lietuvos žemėje TAUTINĘ santarvę,
– siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės,
atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ
Jei premjeras klausys savo patarėjo A. Bielskio – nieko nebus. Juk neveltui pasirinko tokį “profesorių”.
Čia reklama Degutienei? Gal pereis artimiausiu metu pas tautininkus?