Rugpjūčio 20 d. 14 val. Seimo III rūmų parodų galerijoje pristatoma Kėdainių krašto garbės pilietės menininkės Janinos Monkutės-Marks (1923–2010) kūrybos darbų paroda „Dovana Tėviškei“. Klasikine technika austų menininkės rankų darbo, gobelenų paroda skirta 90-osioms autorės gimimo metinėms paminėti. Parodos pristatyme dalyvaus Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas. Kėdainių muzikos mokyklos kanklininkių ansamblis vadovaujamas Dalios Valdajevienės atliks lietuvių liaudies dainas.
Lietuvoje, Radviliškio mieste, gimusi Janina Monkutė-Marks (1923 09 21 – 2010 11 13) į Vokietiją pasitraukė 1944 metų rudenį. Autorė studijavo archeologiją, meno istoriją ir italų kalbą Insbruko Universitete Austrijoje. Mokėsi Freiburgo Menų ir Amatų mokykloje (École des Arts et Métiers) Vokietijoje. Čia įgijo pirmuosius dailės įgūdžius: tekstilės meną studijavo pas Antaną ir Anastaziją Tamošaičius, piešimą – pas Vytautą Kasiulį, Vytautą Kazimierą Jonyną, grafiką – Viktoro Petravičiaus studijoje.
1950 m. autorė emigravo į JAV. Nuo 1956 m. dailininkė įsijungė į meninį ir visuomeninį šalies gyvenimą. Toliau gilino savo žinias, dirbo su atskirais menininkais Donu Baumu, Klaudu Bentley, Hariu Bourasu, Haroldu Haydonu, Viktoru Petravičiumi. 1974 m. menininkė buvo viena iš Lietuvių Moterų Dailininkių draugijos Čikagoje steigėjų ir vadovių.
Janinos Marks darbai buvo eksponuoti Čikagos Meno Instituto (Chicago Art Institute), Šiaurės pakrantės meno lygos (The North Shore Art League) Vinetkoje, Ilinojaus valstijoje, „Sun Times“ galerijos Čikagoje, „Old Water Tower Place“ Čikagoje parodų salėse. Janina Monkutė-Marks buvo nuolatinė svarbiausių Amerikos lietuvių dailės centrų – Balzeko lietuvių kultūros muziejaus, Čiurlionio galerijos, Lietuvių dailės muziejaus Lemonte – parodų dalyvė.
Janinos Marks dailės recenzentai ne kartą pastebėjo, jog tiek jos tapyba, tiek grafika galėtų tapti puikiais gobelenų projektais. Menininkė visada jautusi kitų dailės sričių gožiamą norą sugrįžti prie Freiburge išmokto audimo ir rišimo. Tekstilė jai siūlė viliojančią galimybę tiesiogiai, pirštais liesti spalvas ir pajusti meditacinį ilgo audimo poveikį. Vilnos virtimas siūlais, siūlų – spalvomis, spalvų rinkimas pirštais į žmonijos patirtį apibendrinančius vaizdinius atspindi pavyzdinį natūros virtimą kultūra, kai nieko nesunaikinama, gamtos dovanos panaudojamos prasmingai. Pasiruošimas gobeleno audimui – idėjos subrandinimas, tinkamos spalvos, rūšies ir faktūros siūlų paieškos po visą pasaulį – Janinai Marks ne mažiau kūrybingas ir įdomus, negu darbas prie audimo staklių. Todėl beveik kiekvienas autorės kilimas bei gobelenas turi nematomą prasminį klodą. Vienas pirmųjų kilimų „Serbijos simfonija“ nuaustas iš namudinės serbiškos vilnos, dėkingos serbės močiutės padovanotos dailininkei už pagalbą persikelti į JAV. Ši asmeninė istorija paaiškina kilimo spalvinę gamą ir kompoziciją: ryškūs raudoni, mėlyni, žali stačiakampiai čia tarytum perkelti iš serbų liaudies tekstilės ir sukomponuoti spontaniškai, be išankstinio projekto. Parodose dailininkė pristatydavo „Serbijos simfoniją“ gulsčią, kaip taką, lyg netikėtumų pilno serbų imigrantės gyvenimo kelio metaforą.
Kelio, kelionės motyvas buvo vienas svarbiausių Janinos Marks kūryboje. Kelionė gobelenuose „Per pasaulį keliauja žmogus“, „Laisvės ilgesys“, „Kelias namo“, „Mano kelias“ pateikiama kaip savo vietos gyvenime ir prasmės paieškos. Net žanrinėms kelionėms scenomis, kaip „Einame į vestuves“, „Paliktas“ suteikiama egzistencinė potekstė. Žmogaus kelyje būsena dažnai perteikiama labirinto forma. Štai gobeleną „Mano kelias“ žiūrovas mato lyg gyvenimo žemėlapį, kuriame susipina likimo vingiai, ilgos ir trumpos, lyg delno raukšlės, sėkmės ar nelaimės linijos, ryškus ir blankūs, šviesūs ir tamsūs spalviniai plotai. Šis labirintas neturi pradžios ir pabaigos, nei artėjančio posūkio ar palikti savo labirinto, vienintelė galimybė – aplankyti kuo daugiau kelio siūlomų patirčių.
Vėlyviausieji gobelenai literatūriškomis metaforomis atspindi asmeninę menininkės patirtį. Kartu, jie pasižymi aiškiomis formomis ir kompozicijos stabilumu. „Neužtverk manęs“, „Tarybos posėdis“, „Palaužta šaka“ nuoširdžiai atveria dailininkės patirtus išgyvenimus. Subjektyvus požiūris, drąsa apnuoginti savo vidinį pasaulį yra ne tik būdingas Janinos Marks kūrybos bruožas, bet ir viena vertingiausių savybių.
Kaip menotyrininkas Danas Lapkus pastebi, savo kūryba dailininkė sugebėjo užimti ryškią ir savitą vietą ne tik Amerikos lietuvių, bet visos Amerikos tekstilės meno kontekste. Daugiaplanis, nuoširdus Janinos Marks menas, kur dera ironija ir tragizmas, gilus religinis jausmas ir laisvamanybė, primityvaus meno atspindžiai ir drąsūs modernistiniai pareiškimai buvo nuolat pristatomas amerikiečių ir tarptautinėse parodose.
