Jaunimas pataria, kaip mažinti emigraciją

Daugelį lietuvių vienaip ar kitaip palietė emigracijos rykštė: vieni išvyko laimės ieškoti svetur, kiti išlydėjo vaikus, mylimuosius, draugus, giminaičius. Dažnai emigracija atrodo vienintelis būdas įveikti finansinius sunkumus, pabėgti nuo slogios aplinkos. Tačiau nejaugi nėra kitų išeičių? Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokiniai nusprendė išsamiau panagrinėti emigracijos problemą ir pasidalyti savo mintimis, kaip ją spręsti.

„Gimnazistų atliktas tyrimas rodo, kad, nors daugeliui jaunuolių tėvynė yra svarbi, net 40 proc. jų ateityje ketina studijuoti ar dirbti užsienyje, – pasakoja Nida Vaigauskienė, „Romuvos“ gimnazijos istorijos mokytoja. – Apie 30 proc. apklaustųjų žada likti Lietuvoje, dar tiek pat – kol kas neapsisprendė.“

Jaunuoliai tikina, kad, norint paskatinti gyventojus likti tėvynėje, būtina mažinti nedarbą, didinti minimalųjį darbo užmokestį, reformuoti švietimo sistemą, gerinti studijų kokybę, numatyti daugiau valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose, tobulinti paskolų studentams sistemą, sudaryti palankesnes sąlygas atlikti praktiką, padėti jaunimui įsilieti į darbo rinką, ugdyti lyderio įgūdžius, remti jaunuosius verslininkus.

Net keturiems iš penkių tyrimo dalyvių teko atsisveikinti su šeimos nariais, artimaisiais: šie patraukė į Didžiąją Britaniją, Ispaniją, Airiją, JAV, Vokietiją, Norvegiją ir kitas užsienio šalis.

Anot N. Vaigauskienės, mokiniai suvokia, kad emigracija sukelia daugybę įvairių problemų, tokių kaip sumažėjęs gimstamumas ir gyventojų skaičius, senstanti visuomenė, „protų nutekėjimas“, gerų specialistų ir darbo jėgos stoka, blėstantis patriotiškumas, grėsmė išnykti tautai, jos kalbai, papročiams, tradicijoms ir kitų.

„Vienų mokinių požiūrį į emigraciją nulėmė artimųjų patirtis, kitų – žiniasklaidos pranešimai, kurie itin skirtingi: nuo sėkmės istorijų iki aprašymų apie sunkią išvykusiųjų dalią,“ – sako pedagogė.

Pastarąjį pusmetį „Romuvos“ gimnazijos jaunimas siekė kuo įvairiapusiškiau susipažinti su emigracijos problema: skaitė straipsnius, žiūrėjo TV laidas, nagrinėjo sociologinius tyrimus, diskutavo ir dalijosi savo mintimis šia tema. Taip pat užmezgė ryšių su emigravusiais tautiečiais, o kad jie nenutrūktų, sukūrė specialų interneto tinklalapį, kuriame kiekvienas gali pasidalyti savo patirtimi svetur.

„Kiekvienas – savo laimės kalvis, taigi neagituojame grįžti ar nevykti į užsienį, tiesiog norime padėti jaunimui susivokti, įvertinti visas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą,“ – apibendrina N. Vaigauskienė.

Šiaulių „Romuvos“ gimnazija yra viena iš 120 švietimo įstaigų – bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų, kolegijų, kurios dalyvauja didžiausiame Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projekte „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ ir sprendžia opiausias bendruomenių problemas.

Projektą „Kuriame Respubliką“, kuris tęsis iki 2014-ųjų rugsėjo mėnesio pabaigos, įgyvendina VšĮ „Pilietinės visuomenės institutas“ kartu su partneriais. Jį finansuoja Europos socialinis fondas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“.