Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Baltų žemėse

„Mokslinė“ konferencija – Latvija nebuvo okupuota

www.ekspertai.eu
2013-06-16 09:50:23
9
„Mokslinė“ konferencija – Latvija nebuvo okupuota
Latvijos okupacija 1939 m. birželio 17 d. | occupation.lv nuotr.
Latvijos okupacija 1939 m. birželio 17 d. | occupation.lv nuotr.

Birželio 17-ąją Latvijoje minima okupacijos diena. Tačiau partijos „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“ (UŽTVL) politikai tą dieną organizuos mokslinę konferenciją „Ar 1939–1940 metais Latviją okupavo Sovietų Sąjunga?“, kurioje bus skaitomi pranešimai: „Okupacija kaip šiandieninio latvių nacionalizmo ideologinė nuostata“, „Latvijos okupacijos nebuvo“, „Revanšistų ideologija kaip koncepcijos apie Latvijos Respublikos veiklos nepertraukiamumą pamatas“ ir kt. Konferencijoje dalyvaus partijos aktyvistai: Jakovas Plineris, Valerijus Buhvalovas, Vladimiras Buzajevas, Viktoras Guščinas ir kiti. Konferencija vyks Europos Parlamento deputatės Tatjanos Ždanokos biure.

Jakovas Plineris teigia: „Daugiau kaip 20 metų valdžioje esantys politikai, tarnautojai, angažuoti istorikai, latvių žiniasklaida į Latvijos gyventojų galvas nori įkalti tezę apie sovietinę okupaciją, tačiau tai daroma tikslingai, kad, viena vertus, būtų atitrauktas tautos dėmesys nuo tikrųjų, gyvenimui svarbių problemų, kita vertus, kad rusakalbiams gyventojams būtų įvarytas kaltės jausmas.“

Skamba kiek makabriškai. Tačiau verta pasidomėti, kas sukūrė partiją ir kokia asmenybė buvo jos lyderė. Tatjana Ždanoka dabar yra Europos Parlamento deputatė. Jos karjera – nesuvokiamo latvių pakantumo ir tolerancijos pagrindimas. 1950 m. ji gimė Rygoje, mišrioje žydų ir rusų šeimoje. Latvijos universitete apsigynė matematikos daktaro laipsnį. Ji buvo Latvijos komunistų partijos narė, 1988 m. įstojo į Latvijos tautos frontą, tačiau nepatenkinta judėjimo nacionalistinėmis ir separatistinėmis idėjomis jau po metų perėjo į opoziciją – Interfrontą. 1989 m. ją išrinko į Rygos Tautos deputatų tarybą, o 1990-aisiais ji tapo Latvijos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputate. 1992 m. buvo viena iš Latvijos žmogaus teisių komiteto įkūrėjų, 1993 m. vadovavo judėjimui „Lygiateisiškumas“ („Līdztiesība”), o judėjimui tapus partija, išrinkta jos pirmininke.

1997 m. Ždanoka išrinkta Rygos tarybos deputate, tačiau 1999 m. teismo sprendimu iš jos atimtas deputatės mandatas. Latvijoje draudžiama dalyvauti rinkimuose ir būti išrinktu deputatu, jei po 1991-ųjų asmuo buvo Komunistų partijos narys. Ždanoka aktyvia Komunistų partijos nare buvo ir po Nepriklausomybės paskelbimo (nuo 1971 m.)! Tačiau ji Latvijos teismo sprendimą apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui ir bylą laimėjo. Latvija tokį sprendimą apskundė Teismo Didiesiems Rūmams ir teismą laimėjo.

1996 m. teismo sprendimu Ždanoka pripažinta Latvijos piliete. „Lygiateisiškumo“ partijos lydere ji buvo iki 2007 m., kai partija buvo panaikinta. Nuo 2001 m. ji yra UŽTVL partijos gretutinė pirmininkė. Į Europos Parlamentą išrinkta 2004 m. ir yra pirmoji Latvijos deputatė, kurios gimtoji kalba – rusų. 2005 m. ji buvo viena iš Europos Rusakalbių aljanso įkūrėjų. Parlamente priklauso Žaliųjų frakcijai / Europos laisvajam aljansui. Ji nuolat kovoja prieš Latvijos Respubliką, inicijuodama įvairias bylas, yra vadinama radikalia Latvijos valstybingumo priešininke. Ji rinko parašus, kad rusų kalba būtų pripažinta oficialia Europos Sąjungos kalba, buvo aktyvi kovotoja už tai, kad rusų kalba būtų pripažinta valstybine Latvijos kalba.

Išvertė Erika Drungytė

Šaltiniai: diena.lv, wikipedia.org

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Raginama uždaryti ekstremistinę Latvijos rusų draugiją

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. et says:
    12 metų ago

    turėtų Vaišvila susavo gerbėjais paskaityti šį straipsnį.

    Atsakyti
  2. et says:
    12 metų ago

    čia dar ne viskas parašyta. Šios politikės vadovas turėtų būti bolševikų partijos vadas Lindermanas, inicijavęs antros valstybinės kalbos įvedimą. Jis garantuotai turi ryšius su mūsų bolševikų vadu Paleckiu ir jo stogu Shpigeliu, kažkada teistu už- pedofiliją..

    Atsakyti
    • znakorius says:
      12 metų ago

      O toliau ryšys su rasiejinėmis slaptomis tarnybomis.

      Atsakyti
      • et says:
        12 metų ago

        tą reiktų dar išsiaiškinti. Tik nepamirškime, kad ir Putinas turi opozicją.

        Atsakyti
        • Prusas says:
          12 metų ago

          o po to ir su evrosajuzo bei nato slaptosiomis organizacijomis…kaip ir panele grzybowska

          Atsakyti
  3. et says:
    12 metų ago

    Lindermanas Rusijoje kažkodėl paskelbtas “persona non grata”. O estai laiko jį tokiu pavojingu, ked net nepraleidžia per savo teritoriją pervažiuoti į neoblševikų/neotrockistų susitikimus Suomijoje.

    Pabaltijis kol kas šiems bolševikams kone rojus. Per jį jie randa kelią kaip prasiskverbti į ES valdymo struktūras. Mano stebėjimo duomenimis neotrockistų/neobolševikų atrama – internacionalinė liberalcentristų partija, pakenkusi konservatoriams su Garliavos mergaitės paėmimu. O Latvijoj panaši, tik kitu pavadinimu partija yra užvaldžiusi Rygą, o Rygos meras buvo nustatytas turintis ryšius su bolševikų partija. Į žurnalitą, kuris tai atskleidė, buvo šauta į galvą, bet rodos išliko gyvas.

    Atsakyti
  4. LosAngeles says:
    12 metų ago

    Zydu – rusu seimoje… 🙂

    Atsakyti
  5. Esmė says:
    12 metų ago

    Niekinga Rusijos imperija, kai baigsis naftos ir dujų turgus, neišvengiamai fragmentuosis,subyrės.Totalitarinės valstybės agonija ne už kalnų. Blogio ir melo imperija pasprings čečėnų ir kitų sunaikintų tautų krauju..

    Atsakyti
  6. Redas Kovas says:
    12 metų ago

    Niekinga Rusijos imperija, kai baigsis naftos ir dujų turgus, neišvengiamai fragmentuosis,subyrės.Totalitarinės valstybės agonija ne už kalnų. Blogio ir melo imperija pasprings čečėnų ir kitų sunaikintų tautų krauju..

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus
  • TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

Kiti Straipsniai

Kazys Škirpa

V. Valiušaitis. 1941-ųjų sukilimas – Tautos valios išraiška ir Lietuvos diplomatijos sprendimų pasekmė

2025 06 23
Parodos vizualizacija 2025 m. | dail. J. Zovės darbas

Kviečia virtuali paroda, skirta prof. Zigmui Zinkevičiui

2025 05 29
Romas Kalanta. [1970–1972 m.]

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – pokalbis su istoriku Gintautu Terlecku „Jaunojo pasipriešinimo galia (1972-1990)“

2025 05 11
Kudirkos Naumiestyje P. Sederavičiaus sukurtos skulptūros | A. Valinskienės, K. Bubelienės nuotr.

Z. Tamakauskas. Žvilgsnis į Suvalkijos kraštą, kuriame buvo sukurtas Lietuvos himnas

2025 04 30
Adolfas Ramanauskas-Vanagas | Varėnos rajono savivaldybės nuotr.

A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Diena, nuo kurios iš pagrindų pasikeitė Adolfo Ramanausko-Vanago gyvenimas

2025 04 25
Erika Drungytė | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Paaiškėjo kam atiteks Maironio ir Kauno miesto kultūros premijos

2025 04 16
Signataro A. Patacko diskusijų klubo iškaba Kauno įgulos karininkų ramovėje

Prisimintas signataras Algirdas Patackas: praėjo 10 metų nuo jo netekties

2025 04 07
Lietuvių kalba | lietuviukalbosmokytojas.lt nuotr.

E. Drungytė. Sustabdykim mintis, išgirskim prigimtinę kalbą, atsiribokim nuo storžieviško ir primityvaus turinio…

2025 03 12
Lankytojų atnešti daiktai | S. Samsono nuotr.

Istorijų namai kviečia apsivalyti nuo sovietinę okupaciją primenančių daiktų

2025 02 12
VD karo muziejuje 2024 m. gruodžio mėnesio tema – Lietuvos partizanų aprangos | vdkaromuziejus.lt nuotr.

VD karo muziejuje 2024 m. gruodžio mėnesio tema – Lietuvos partizanų apranga (I)

2024 12 28

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Sekmadienio sakmė. Mes raiti parjojom

Sekmadienio sakmė. Mes raiti parjojom

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai