XIV suvažiavime Lietuvos Sąjūdžio pirmininku išrinktas Vidmantas Žilius (nuotraukos)

Birželio 1 d. Lietuvos Sąjūdis (LS), minėdamas savo 25-metį, surengė savo keturioliktąjį suvažiavimą.

Sąjūdžio 25-mečiui pažymėti skirtoje šventinėje suvažiavimo dalyje skambėjo eilės, dainavo vaikų choras „Aidija“, buvo rodomas istorinis filmas apie Sąjūdį ir profesorių Vytautą Landsbergį. Suvažiavimo dalyviams buvo perduoti Lietuvos Respublikos prezidentės ir Seimo pirmininko sveikinimai. Prezidentės sveikinimą perskaitė vyriausioji prezidentės patarėja Virginija Būdienė, Seimo pirmininko sveikinimą – Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė. Suvažiavimo dalyvius sveikino Europos parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Iškilmingoje suvažiavimo dalyje kalbėjo: signatarai Kazimieras Motieka, Algirdas Vaclovas Patackas, Seimo narys prof. Vytautas Juozapaitis. Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas, Europos parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis perskaitė XIV Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimo deklaraciją (jos tekstas skelbiamas žemiau).

Antrojoje, darbinėje suvažiavimo dalyje ataskaitinius pranešimus perskaitė Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas ir Sąjūdžio tarybos pirmininkas Vidmantas Žilius. Buvo aptarti LS nuveikti darbai, įvardintos organizacijos veiklos problemos bei pristatyti suvažiavimo rezoliucijų metmenys. Pasisakė LS Tarybos nariai, akademikas Antanas Tyla, LS pirmininko pavaduotojas dr. Kazimieras Garšva, Valentas Čeginskas, prof. Vladas Vilimas, Nijolė Balčiūnienė, Audrius Skaistys, Laimas Dieninis ir kiti.

Suvažiavimui ataskaitą pristatė Revizijos komisija. Įvyko naujos LS Tarybos ir LS pirmininko, bei LS Tarybos pirmininko rinkimai.

Tarybos nariais buvo išrinkti Steponas Ašmontas, Nijolė Balčiūnienė, Algimantas Budriūnas, Bronius Bučelis, Jonas Burokas, Kazimieras Garšva, Rytas Kupčinskas, Audrius Skaistys, Tomas Baranauskas, Andrius Tučkus, Paulius Rutkauskas, Vladas Vilimas, Algirdas Vaitkus, Eugenijus Jovaiša, Jurgita Brasiūnaitė ir kt.

Naujuoju Lietuvos Sąjūdžio pirmininku tapo buvęs LS Tarybos pirmininkas, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius. Sąjūdžio Tarybos pirmininku buvo išrinktas Andrius Tučkus.

Sąjūdininkai padėkojo buvusiam LS pirmininkui Rytui Kupčinskui už ilgametį pirmininkavimą, už nepriklausomą nuo politinių vėjų pasiaukojančią jo veiklą Sąjūdžio labui per visus 12 pirmininkavimo metų.

Pasibaigus suvažiavimui Seimo kiemelyje įvyko iškilmingas koncertas, kuriame koncertavo atgimimo dainiai Vytautas Babravičius, Arvydas Vilčinskas ir jaunimo grupė „Thundertale“.

***

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 25-mečio proga

Gerbiami Sąjūdžio nariai,

nuoširdžiai sveikinu Jus su Sąjūdžio metais, su prieš 25 metus įsteigtu judėjimu, budinusiu Tautą ir pakeitusiu valstybės kryptį. Sąjūdžiui esame dėkingi už atgautą viltį, leidusią pajusti, kad tik mes patys atsakingi už savo likimą.

Ketvirtis amžiaus – galimybė pažvelgti į nueitą kelią, kurio priekyje tvirtai stovėjote Jūs. Ir mes vis dar juo einame, nepaisydami, kad politinė švytuoklė valstybėje smarkiai siūbavo, kad ne kartą buvome ir esame išbandomi.

Pagundų pasirinkti trumpesnį kelią, išsukti į vieškelį ar grįžti atgal buvo ir bus, tačiau mes ne kartą įrodėme, kad gebame būti tvirti ir atsparūs . Nepriklausomybės kelyje su metais mes tvirtėjame, bręstame ir vis rečiau dairomės atgal.

Nepriklausomos valstybės kūrimas ir puoselėjimas – nesibaigiantis uždavinys. Prieš 25 metus iš pogrindžio išvaduotas vėliavas šiandien jau neša jaunoji karta: siekdama mokslo aukštumų, atstovaudama Lietuvai ir garsindama ją pasaulyje, imdamasi atsakomybės už valstybės, bendruomenės, šeimos reikalus.

Lietuvoje jau gimsta antroji nepriklausomų vaikų karta. Tačiau laisvė nėra duotybė ir savaime suprantamas dalykas. Mūsų pareiga įdiegti laisvės kainos svarbą, kaip tą darė mus jau palikę Sąjūdžio iniciatyvinės grupės šviesuliai Meilė Lukšienė ar Justinas Marcinkevičius. Pirmiausia – per meilę savo kraštui ir jo žmonėms.

Dėkoju visiems, prieš 25 metus budinusiems Lietuvą – be Jūsų nebūtų tokios Lietuvos, kokią turime šiandien: laisvos, pažangios, kuriančios!

***

Suvažiavimo priimta deklaracija

XIV Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimo

DEKLARACIJA

„Su Sąjūdžiu – už Lietuvą“

2013-06-01, Vilnius

Lietuvių Tauta, XIII a. pradžioje sukūrusi  savo valstybę,  didžiulėmis  pastangomis ją vėl atkūrė 1918 ir 1990 m. Tada, prieš 22 metus, nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką atkūrė Lietuvos Sąjūdis, pažadinęs Lietuvos žmonių dvasią, grąžinęs atsakomybės jausmą už savo Tėvynės ateitį, įkvėpęs darbo ir gyvenimo viltį. Daugybės pasiaukojusių tėvynainių pastangos prieš ketvirtį amžiaus per trumpą laiką Sąjūdį pavertė visos Lietuvos geros valios žmonių Sąjūdžiu.

Per 25 metus Lietuvos Sąjūdis turėjo tuos pačius pagrindinius tikslus, kartais skirtingas vadovavimo struktūras. Nuo 1988 m. birželio 3 d. tai buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė (35 nariai), nuo 1988 m. spalio 24 d. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas (220 narių) ir Seimo taryba (35 nariai), o nuo 1990 m. balandžio 22 d. – demokratiškai išrenkama Lietuvos Sąjūdžio taryba (iki šiol jų buvo 12).

Pirmajame (steigiamajame) Sąjūdžio suvažiavime priimtus įstatus Lietuvos SSR Ministrų taryba teregistravo beveik po 5 mėnesių (1989 m. kovo 16 d.) ir dar atkreipdama „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos dėmesį, kad Sąjūdis savo veikloje privalo laikytis Lietuvos TSR Konstitucijos ir kitų įstatymų reikalavimų“. Šis perspėjimas nebeteko prasmės 1990 m. kovo 11 d.

Atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje surengto Sąjūdžio Antrojo suvažiavimo VI posėdyje (1990 m. balandžio 22 d., pirmininkas – A. Abišala, sekretorius – G. Šileikis) balsuojant nutarta atsisakyti sovietinio relikto ir organizacijos pavadinime: „Kas už tai, kad buvęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis taptų Lietuvos Sąjūdžiu?“ Pritarė absoliuti dauguma, prieš buvo 2, susilaikė  4 delegatai. Nuo tos dienos oficialus patikslintas organizacijos pavadinimas yra Lietuvos Sąjūdis.

Mūsų tikslas – stiprinti Lietuvos valstybę, jos vientisumą ir nedalomumą, padėti išlaikyti ir įtvirtinti iškovotą Nepriklausomybę, seniausią Europoje gyvųjų indoeuropiečių kultūrą.

Sveikiname visus Sąjūdžio narius, visus rėmėjus, Baltijos kelio dalyvius, Seimo, Televizijos bokšto, Radijo, Spaudos rūmų ir kitus gynėjus Sąjūdžio 25-mečio proga, dėkojame už neįkainojamus darbus Tėvynės labui, linkime visiems geriausios sėkmės, kviečiame toliau dirbti ir gyventi Lietuvai.

Lietuvos Sąjūdžio XIV suvažiavimo vardu
Lietuvos Sąjūdžio Garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis
Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas
Lietuvos Sąjūdžio Tarybos pirmininkas Vidmantas Žilius

***

Seimo nario prof. Vytauto Juozapaičio kalba

Garbusis Sąjūdžio suvažiavime

Didžiuojuosi, turįs išskirtinę galimybę iš aukščiausios Nepriklausomos valstybės tribūnos kreiptis į Jus ir visą Tautą Lietuvos Sąjūdžio 25-tojo gimtadienio proga.

Ketvirtis amžiaus mus skiria nuo tų istorinių dienų, kuomet sovietinio režimo išprievartauta, bet nepavergta lietuvių tauta rado savyje dvasinių jėgų sutelkti sąžinės bei orumo nepraradusius šviesiausius protus, įžiebusius viltį ir pažadinusius Lietuvą žygiui į laisvę, tiesą ir šviesą.

Birželio 3 dieną 35 išskirtinai mokslo, meno ir kultūros pasiuntiniai ėmėsi atsakomybės ir pareigos sujudinti tą liumpsinčią blogio imperijos primestą pelkę idant ji taptų gėlo ir tyro vandens šaltiniu, kurio versmės atgaivinta tauta susilietų į vieningą brolybės jūrą.

Ir stebuklas įvyko – Lietuva pabudo! Atrodytų, gaivališka ir nesuvaldoma jėga įgavo savigarbos ir orumo bei nepakantumo neteisybei formą ir tapo Sąjūdžiu. Visos Lietuvos Sąjūdžiu, kurio pagrindinis uždavinys buvo ne griauti ir kariauti, o kurti ir vienyti. Ir, nepaisant desperatiškų nedraugų ir atvirų priešų pastangų, ši misija buvo įvykdyta: Lietuva tapo vienu kūnu ir siela, sugebėjusia atsikratyti iki tol užvaldžiusios stingdančios baimės ir pakvietė kiekvieną gero linkintį  tautietį  tapti to kūno gyvastį užtikrinančio proceso – Sąjūdžio dalimi.

Tokia dalimi tapau ir aš, bei mano šeima ir artimieji. Kaip ir šimtai tūkstančių kitų save Lietuvos vaikais laikančių žmonių, kurie, nors ir  nebūdami formaliais organizacijos nariais, savo širdyje prisiekę gyventi ir dirbti Tėvynės ir jos idealų vardan, Sąjūdžio dvasia gyvi iki šios dienos.

Neretai patirdami patyčias ir  pašaipas, išgyvendami nežaboto cinizmo, chamiškumo ir nepagarbos, visa žudančio pykčio  ir nepasitikėjimo apraiškas, jie ir toliau nuoširdžiai savo gyvenimais ir darbais liudija  ištikimybę Sąjūdžio gimimo metais pasėto žmogiškumo ir brolybės grūdo idėjai.

O tai ir yra svarbiausia –  pagundos ir nuodėmės akivaizdoje rasti savyje jėgų atsispirti ir nesusitapatinti su blogį sėjančiaisiais, kurių tikslas – sukelti abejonę ir atimti tikėjimą savo teisumu, ar net pasitikėjimą savo valstybe.

Per du dešimtmečius Lietuvoje gimė ir užaugo nauja karta, kuriai Sąjūdžio gimimo diena pažįstama iš tėvų, ar mokytojų pasakojimų. Tad mūsų visų pareiga ir pagrindinis uždavinys yra neleisti užgesti 88-taisiais uždegtai gyvybės ir vilties liepsnai ir puoselėti tą liauną iš grūdo sudygusį želmenį, kaip savo kūdikį, kuris išaugęs į gražų paauglystės laikotarpį reikalauja ypatingo dėmesio ir globos.

Mūsų pačių pradėta ir kuriama valstybė yra ir bus stipri tiek, kiek mes patys to būsime verti. Ir , nepriklausomai nuo išorės ar vidaus trukdžių, kurių visada buvo ir bus, sudarę Lietuvą ir jos laisvės meilę išpažįstančių širdžių grandinę, neišsiskirstykime po savo asmeninius reikalus, ar neužsiverkime savo asmeninių nuoskaudų kiaute.

Nenusisukime ir nuo suklydusių, ar suklaidintų,  nes klaidos pripažinimas yra ne mažesnis gėris nei absoliučios tiesos skelbimas.

Lietuva, meilė ir pagarba, rūpestis šalia esančiu, tauta, pakantumas ir gebėjimas išklausyti kitą, pareiga, istorija, Tėvynė, padorumas, šviesa, sąžinė   – štai tie raktiniai pagrindiniai žodžiai, kuriuos suvokiu,  ištaręs ar išgirdęs  tą kiekvienam mūsų brangų, mielą ir šiltą žodį – Sąjūdis.

Labai simboliška, kad šiais metais Lietuvos Sąjūdžio išvakarėse švenčiame ir Tėvo dieną, su kuria taip pat  nuoširdžiai sveikinu. Mano giliu supratimu, žodžio Tėvas sąvokoje  telpa visiškai tos pačios dvasinės kategorijos, būdingos ir Sąjūdžio apibūdinimui: pareiga, meilė, rūpestis, padorumas, sąžinė, kantrybė, ištikimybė. Ir neatsitiktinai mūsų vieno brangiausių moteriškos giminės žodžio Tėvynė šaknyje glūdi tvirtas vyriškas, bet rūpestingas ir mylintis Tėvas.

Taigi , Tėvas – tai – Tėvynė, Tėvynė – tai Lietuva, Lietuva – tai Sąjūdis. Lietuvos Sąjūdis – telkiantis ir  vienijantis.

Su švente, brangieji.

Pagarbiai,
Prof. Vytautas Juozapaitis, LR Seimo narys

Akademiko A.Tylos pasisakymas „Lietuvių tautos tapatybė, orumas ir jo pažeidimai“