Alkoholinių gėrimų mėgėjai neretai geria įvairius surogatus – naminę degtinę, techninį denatūruotą ar metilo spiritą, etilenglikolį, dichloretaną ir kitus tirpiklius. Visi jie yra daug pavojingesni už degtinę. Kai kurie iš alkoholio surogatų yra mirtini nuodai. Pavyzdžiui, nuo metilo spirito, etilenglikolio ar dichloretano, išgėrus jų nors ir vieną kartą, dauguma apsinuodijusiųjų miršta.
Ypač pavojingas yra dichloretanas (etilo chloridas) ir į jį panašūs dichlormetanas (metilo chloridas), tetrachlormetanas (anglies tetrachloridas) ir kiti. Šios medžiagos – tai bespalviai, skaidrūs, lakūs, salsvoko aromatinio kvapo skysčiai. Jie gerai tirpina riebalus, aliejus, dervas, bitumą, lakus, dažus ir daugelį kitų medžiagų. Vartojami kaip tirpikliai įvairiose pramonės šakose, laboratorijose ir kitur.
Apsinuodyti galima neatsargiai dirbant su dichloretanu, pavyzdžiui, valant drabužius kambaryje ar vonioje, ką nors klijuojant, kai didesnis tirpiklio kiekis išgaruoja, o patalpa nevėdinama. Tada gali apsinuodyti pats dirbantysis ir kiti kambaryje buvę žmonės, nes su oru įkvėpto dichloretano garai iš plaučių labai greitai patenka į kraują.
Ypač pavojinga dichloretanu praskiesti dažus ir jais dažyti grindis ar kokius nors kitus daiktus. Toks dažytojas dažniausiai sunkiai apsinuodija. Vartoti šią medžiagą buityje dažams praskiesti ar drabužiams valyti draudžiama. Apsinuodyti dichloretanu galima juo apsipylus ir tuoj pat nenusivilkus drabužių ar nenusiavus apipiltų batų, nes šie nuodai greit įsigeria per odą.
Pavojingiausi yra išgerti dichloretano norint apsvaigti (vietoj alkoholinių gėrimų) ar supainiojus butelius. Negalima dichloretano laikyti buteliuose su alkoholinių gėrimų, mineralinio vandens ar kokia nors kita etikete. Ant butelio su šiuo tirpikliu turi būti tikslus jo pavadinimas ir nuoroda, kad tai nuodai.
Dichloretanas – tai tokie nuodai, nuo kurių didelės dozės išsigelbėjimo nėra. Mirtina dozė yra vienas gurkšnis. Iš virškinimo trakto nuodai į kraują patenka labai greitai. Pradžioje nuodai cirkuliuoja kraujyje, toliau greitai pereina į audinius ir per 6 valandas susikaupia galvos smegenyse, kepenyse, inkstuose, širdies raumenyse ir kt. Jei ligonis atvyksta į ligoninę po 6 valandų, nuodų iš organizmo pašalinti jau beveik negalima.
Apsinuodijimo simptomai įvairūs. Pradžioje (keletą minučių ar net valandų) apsinuodijęs žmogus jaučiasi gerai, tik burnoje jaučiamas salsvokas nemalonus skonis, degina burną. Vėliau atsiranda galvos skausmas ir svaigimas, ūžimas ausyse, linksmumas, sujaudinimas, silpnumas, vangumas, regėjimo nusilpimas, judesių koordinacijos sutrikimai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas (kartais su krauju). Pradžioje buvusi palyginti nesunki būklė gana sparčiai blogėja. Ligonis pradeda kliedėti, gali atsirasti haliucinacijos ir kiti psichikos sutrikimai, dingsta sąmonė, sutrinka širdies veikla ir kvėpavimas, krinta kraujo spaudimas, žmogus miršta per pirmąsias 3–4 valandas po apsinuodijimo.
Negalima gerti nei dichloretano, nei kokių nors kitų alkoholio surogatų. Kas garantuoja, kad tas surogatas – tai ne dichloretanas?
