Lietuvos muziejų asociacijos valdyba 2012 Metų muziejininko vardą suteikė M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus muziejininkei Kristinai Mikuličiūtei-Vaitkūnienei. Garbingą profesinį apdovanojimą muziejininkė pelnė už materialinių ir dvasinių vertybių eksponavimą bei populiarinimą.
„Nuolat skatiname muziejininkų profesionalumą ir kūrybiškumą, – sako Raimundas Balza, Lietuvos muziejų asociacijos vadovas-valdybos pirmininkas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius. – Siekdama įvertinti geriausiuosius, Lietuvos muziejų asociacija 2004 m. įsteigė Metų muziejininko vardo nominaciją ir premiją, kuri kasmet Tarptautinės muziejų dienos – gegužės 18-osios – išvakarėse skiriama vienam, labiausiai pasižymėjusiam Lietuvos muziejininkui. Šiemet ji bus įteikta gegužės 16-ąją Kaune, Metų muziejininko vardo nominantės darbovietėje – M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje.“
Muzikologė, muziejininkė, pedagogė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė, gimė 1955 m. rugpjūčio 2 d. Kaune. 1976 m. su pagyrimu baigė Kauno J. Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą (choro dirigavimo klasę), tais pačiais metais įstojo į Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kur 1984 m. baigė prof. Algirdo Ambrazo muzikos teorijos klasę ir įgijo muzikologo, dėstytojo kvalifikaciją. 1982–1985 m. ji dirbo Panevėžio pedagoginėje muzikos mokykloje (dabar Panevėžio konservatorija), dėstė harmoniją ir muzikos istoriją.
Nuo 1985 m. dirba Kaune, M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje. Nuo 1990 m. su pertraukomis dėstė muzikos istorijos disciplinas J. Naujalio muzikos gimnazijoje, nuo 2004 m. toje pačioje mokykloje dėsto muzikologijos praktiką muzikos teorijos specialybės moksleiviams.
M. ir K. Petrauskų muziejuje (taip pat ir jo padalinyje – Juozo Gruodžio memorialiniame muziejuje) K.Mikuličiūtė-Vaitkūnienė suorganizavo per 1000 įvairiausių renginių – koncertų, jubiliejinių minėjimų, seminarų, festivalių, įvairių edukacinių renginių ir kitokių projektų. Skaitė pranešimus jubiliejiniuose žymių lietuvių muzikų vakaruose, dalyvavo televizijos ir radijo laidose, kuriose populiarino muziejų ir jame sukauptas vertybes. Per 27 darbo metus ji užmezgė kūrybinius ryšius su Kauno bei Vilniaus muzikos mokyklomis, konservatorijomis, Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei VDU muzikos akademija, Kauno valstybinio muzikinio teatro bei Nacionalinio operos ir baleto teatro solistais. Muziejuje yra koncertavę ne tik minėtų muzikos mokymo įstaigų moksleiviai, studentai, bet ir pedagogai, profesoriai, žinomi Lietuvos muzikai – Giedrė Kaukaitė, Sergejus Okruško, Halina Radvilaitė, Aldona Radvilaitė, Virgilijus Noreika, Vytautas Kurnickas, Birutė Almonaitytė, Vytautas Malikonis, Sabina Martinaitytė, Liudas Mikalauskas ir daugelis kitų.
Pedagoginio darbo patirtis, mokinių psichologijos pažinimas padeda muziejininkei, vedant ekskursijas, edukacinius užsiėmimus, skaitant paskaitas mokyklose. 2001-2003 m. K. Mikuličiūtė-Vaitkūnienė su J. Naujalio muzikos gimnazijos pedagogais ir dailininke Irena Mikuličiūte vykdė edukacinį projektą „Muzika ir dailė“, skirtą vaikų kompleksiniam meniniam ugdymui. Muziejaus koncertų salėje buvo surengti septyni projekto renginiai – pašnekesiai-koncertai. Juose įvairiais styginiais ir pučiamaisiais instrumentais grojo J. Naujalio muzikos gimnazijos moksleiviai, jų pedagogai pasakojo apie muzikos instrumentus, o K. Mikuličiūtė-Vaitkūnienė komentavo koncertų programas. Kviestiniai vaikai iš ikimokyklinių įstaigų bei pradinių mokyklų, vadovaujami dailininkės I. Mikuličiūtės, piešė muzikinius įspūdžius ir jų kūrybos parodos buvo eksponuojamos J. Naujalio muzikos gimnazijoje, M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje, Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmuose. Geriausi piešiniai buvo eksponuojami Kauno filharmonijoje Tarptautinio jaunųjų muzikantų festivalio metu.
Muziejininkei nesvetimas ir parodų rengimo darbas. Ji yra parengusi stacionarią ekspoziciją apie Miką Petrauską M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje, Juozo Gruodžio gyvenimo ir kūrybinės veiklos ekspoziciją J. Gruodžio memorialiniame muziejuje, taip pat laikinų parodų iš muziejaus fondų – „Lietuvos, Latvijos ir Estijos muzikiniai ryšiai“ (Pabaltijo muzikologų konferencijos proga), „Dainininkui Juozui Babravičiui 120“, jubiliejines parodas apie Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrių, smuikininką Vladą Motiekaitį, kompozitorius Juozą Indrą, Juozą Naujalį ir kitus žymius muzikus, taip pat parodų apie muziejaus muzikinį, koncertinį gyvenimą.
Nuo 2003 m. K.Mikuličiūtė-Vaitkūnienė – Lietuvos kompozitorių sąjungos narė. 2013 m. ji išrinkta Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus pirmininke.
K. Mikuličiūtės-Vaitkūnienės darbe svarbią vietą užima muziejaus sukauptų rinkinių populiarinimas ir aktualizavimas publikacijose ir leidiniuose. Ji paskelbė nemažai straipsnių periodinėje spaudoje: žurnale „Lietuvos muziejai“, savaitraščiuose Literatūra ir menas“, „Nemunas“, dienraštyje „Kauno diena“ ir kituose leidiniuose. 2004 m. parengė ir išleido pirmąjį leidinį „Juozas Gruodis 1884–1948“. Kaip bendraautorė parengė ir išleido brošiūras „Kipras Petrauskas“ ir „Stasys Šimkus“. 2007 m. pagal jos paraišką Kultūros rėmimo fondui, muziejus išleido knygą „Dainininko Juozo Babravičiaus odisėja“, kurią parašė Juozas Babravičius Jr. Vėliau muziejininkė rašė projektus Kultūros rėmimo fondui ir juos įgyvendino. Taip atsirado dar du jos sudaryti informatyvūs ir gausiai iliustruoti leidiniai – „Mikas Petrauskas“ (2008) ir „Juozas Naujalis“ (2009).
2012 m. K. Mikuličiūtė-Vaitkūnienė įgyvendino 2 metų projektą – išleista Kultūros rėmimo fondo finansuota 448 puslapių knyga „Antanas Kučingis. Laiškai. Dokumentai. Atsiminimai.“ Joje skelbiama M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje saugomo žymaus operos solisto palikimo vertingiausia dalis – laiškai, nuotraukos, dokumentų faksimilės, dainininko atsiminimai apie pirmąjį ir antrąjį pasaulinius karus. Rankraštinę autentišką medžiagą, kuri komentuojama gausiose išnašose, papildo sudarytojos įžanginis straipsnis apie A. Kučingį ir knygos priedai: A. Kučingio sukurtų vaidmenų sąrašas, kuriame pateikti visi Valstybės teatre, LTSR Akademiniame operos ir baleto teatre, Kauno Muzikiniame teatre dainuoti vaidmenys, jų sukūrimo datos; bibliografija, kurioje – 1924-2010 metų publikacijos, A. Kučingio garso įrašai, literatūra apie A. Kučingį, jo atsiminimai apie kolegas ir teatrą; santrauka anglų kalba; asmenvardžių rodyklė.
Už knygą „Antanas Kučingis. Laiškai. Dokumentai. Atsiminimai.“ K. Mikuličiūtė-Vaitkūnienė apdovanota Kauno meno kūrėjų asociacijos premija.
Rengdama knygą, K. Vaitkūnienė papildė muziejuje turimą Antano Kučingio fondą unikalia medžiaga (per 350 eksponatų) – iš lagerio rašytais laiškais žmonai, sūnui ir svainei Viktorijai Kaupelienei, atvirlaiškiais, pašto siuntinių kvitais ir kitais dokumentais, nuotraukomis, A. Kučingio asmeniniais daiktais ir kitomis relikvijomis.
K. Mikuličiūtė-Vaitkūnienė teigia: „darbas muziejuje yra nepaprastai įdomus ir įvairus – jis teikia galimybę per eksponatus tiesiogiai prisiliesti prie istorijos, žymių žmonių gyvenimo ir kūrybos, atveria plačias veiklos erdves, skatina naujų idėjų atsiradimą ir jų į įkūnijimą.“
Pirmasis LMA Metų muziejininko vardas suteiktas Lietuvos jūrų muziejaus vyriausiajai fondų saugotojai Rūtai Mažeikienei. Garbingus LMA apdovanojimus taip pat yra pelnę Lietuvos nacionalinio muziejaus Ikonografijos skyriaus vyresnioji muziejininkė Dalia Keršytė, Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedėja dr. Virginija Paplauskienė, Žemaičių muziejaus „Alka“ vyriausioji fondų saugotoja (dabar – „Alkos“ muziejaus direktorė) Elvyra Spudytė, Trakų istorijos muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Irena Senulienė, Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas Julius Kanarskas, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Taikomosios dailės skyriaus vedėja dr. Aldona Snitkuvienė, Lietuvos liaudies buities muziejaus etnologė Janina Samulionytė.
