Gegužės 15 d., trečiadienį, 16.00 val. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius) vyks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paskaita „Medinis marių feisbukas“, kurios metu dailininkai pristatys Kuršių marių regiono istorinių ženklų formavimosi ypatumus, analizuos unikalias Kuršių marių žvejybą reglamentuojančias vėtrunges, demonstruos video medžiagą, vyks kūrybinės dirbtuvės.
Nuo seniausių laikų Kuršių marios buvo tranzito, žvejybos, prekybos, karinės strategijos baseinas. Jau vikingai pirmieji marių gyvenamąsias vietovės, uostus ir laivus žymėjo simboliniais ženklais – gyvūnais.
Hanzos kelias ženklus dar labiau išplėtė ir pritaikė juos hierarchiniam sluoksniui pabrėžti. Laivų simboliai rodė priklausomybę: karaliui, kunigaikščiui, vyskupui, dvarininkui ir kartu iš kurios vietovės burlaivis.
Skiriamieji ženklai žymėjo žvejybos teritorijų ribas, tinklų skaičių ir jų akių dydį, prekybos vietas. XX a. pr. vėtrungės tapo ne tik funkcionalumo ženklais, bet originaliais šio krašto suvenyrais. Vėtrungė daugeliui Kuršių marių žvejų buvo šeimos sudėties, svajonių ir kaimo atvaizdas.
Kuršių marių vėtrungės – unikalus Baltijos regiono liaudies meno ir informacinių technologijų junginys – praėjusių amžių Kuršių marių „feisbukas“.
Unikalios Kuršių marių žvejybą reglamentuojančios vėtrungės – ypatinga ženklų informacinė sistema, savo funkcija prilygstanti šiuolaikinių informacinių technologijų sukurtiems socialiniams tinklams ir komunikacijos priemonėms.
Laivų ženklinimo sistema – vėtrungės – egzistuoja pasaulyje nuo senų laikų. Kuršių mariose pačių žvejų iniciatyva vėtrungės keletą praėjusių amžių puoštos ir tobulintos spalvotais puošniais drožiniais. Dėl ypatingų spalvinių liaudies kūrybos drožinių ir jų teikiamos informacijos jau 19 a. pab. – 20 a. pr. vėtrungės tapo Kuršių marių regiono nepaskelbtu „prekės ženklu“.
Visi norintys dalyvauti paskaitoje kviečiami registruotis (milda@unesco.lt).
