Progresinių mokesčių taip pat. Bent jau artimiausiu metu. Progresas su progresiniais mokesčiais sietinas ne tik bendra šaknimi. Progresiniai mokesčiai pirmiausia siejami su socialiniu teisingumu ir solidarumu. Socialinis teisingumas ir solidarumas (taip pat ir socialiai atsakingas verslas) – svarus argumentas dirbančiajam geriau, kokybiškiau dirbti. Taigi, žmogiškieji santykiai – rimta paskata našesniam darbui. O tai jau rimtas postūmis ekonominiam progresui.
Ar tai neturėtų dominti Lietuvos darbdavių? Deja, pasirodo – ne. Rūpi ir svarbi tik sava kišenė. Neva daugiau gaunantis ir taip sumoka didesnę mokesčių sumą. Tačiau visame civilizuotame pasaulyje progresinių mokesčių principo esmė ne ta, jog daugiau gaudamas galbūt sumoki ir didesnę mokesčių sumą absoliučia pinigine išraiška, o tai, kad gaudamas, turėdamas daugiau įneši didesnį procentinį įnašą. Ir tai turi būti taikoma ne tik gyventojų visoms pajamoms, bet ir pelno, turto mokesčiams.
Atsakingoms vyriausybėms progresiškumo principas yra patikimas svertas sėkmingiau laviruoti sunkmečiu, krizių laikotarpiu. A.Merkel vadovaujama dešiniųjų vyriausybė Vokietijoje tuo pasinaudojo paskutinės krizės metu. F.Ruzveltas Didžiosios depresijos metu 1933 m. gelbėdamas padėtį JAV įvedė progresinius mokesčius.
Lietuvai labai aktuali ir reikalinga principinė mokesčių pertvarka, nukreipta socialinio teisingumo ir solidarumo linkme. Deja, pats ministras pirmininkas jau anksčiau buvo pareiškęs, jog esminių pokyčių mokesčių sistemoje neplanuojama. O po premjero mokesčių klausimams sukurtos darbo grupės paskelbtų išvadų ir siūlymų kilo tik dar daugiau neaiškumų. Aišku viena – progresinių mokesčių nebus. LLRI atstovai eilinį kartą pradėjo gąsdinimo kampaniją ir psichologinį spaudimą valdžiai dėl neva didėsiančių mokesčių. Realiai gi jų vadinamas mokesčių didinimas tebūtų mokesčių sistemos normalizavimo pradžia, nes, pavyzdžiui, kapitalo apmokestinimas Lietuvoje yra virš trisdešimties procentinių punktų mažesnis už Europos Sąjungos vidurkį, o socialiai pažeidžiami visuomenės sluoksniai priversti iš paskutiniųjų nešti pelnus ir turtus turtingiesiems. Apskritai nesuprantama, kodėl ir šioje darbo grupėje dominavo laisvosios rinkos, pramonininkų nuomonė bei interesai, o nebuvo, pavyzdžiui, profesinių sąjungų atstovų.
Beje, kai kurie darbo grupės siūlymai yra rizikingi ir gali vėlgi atsisukti prieš socialiai jautriausius visuomenės sluoksnius. Primygtiniai reikalavimai didinti neapmokestinamą pajamų dydį reiškia didėsiantį krūvį biudžetui ir sunkiau prieinamas sveikatos, švietimo, socialines paslaugas neturtingiems. Sodros lubų įvedimas dar padidintų skylę jos biudžete. Mintys tik mažinti GPM uždirbantiems iki 3150 Lt, paliekant didelėms pajamoms 15 proc. tarifą, nereiškia progresinių mokesčių, nes nėra progresijos pakopų ir dešimtis kartų besiskiriančios pajamos būtų apmokestinamos tokiu pačiu tarifu. Vėlgi tai būtų nemenkas minusas biudžetui, o keliolika litų padidėsiančios pajamos tikrai negelbėtų neturtingųjų padėties.
LLRI, bankų ekspertai vardan keleto ar keliolikos procentų turtingųjų tiesiog mulkina didžiąją visuomenės dalį. Didesnis kapitalo apmokestinimas – jiems neliečiama tema. Jie taip pat nepastebi, jog neturtingiesiems katastrofiškai didelę dalį savo pajamų tenka skirti šilumos, komunalinių paslaugų mokesčiams. Kodėl mokesčių tema tyli profesinės sąjungos? O kol jos tyli, valdžia paklūsta „laisvosios rinkos“ ideologijai. Mokesčių klausimais ta ideologija stumia Lietuvą į balanos gadynę, o žmones iš Lietuvos.
Autorius yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
kaip visada teisus, tiktai Arvydai tavo teisybės niekam nereikia, o gaila.
Būtent: “…stumia Lietuvą į balanos gadynę, o žmones iš Lietuvos.” Bet argi ne to ir siekiama? Už tai Lietuvos prezidentė gauna apdovanojimus, postus, o žmonės tiesiog nykte nyksta iš Lietuvos. Na ir kas? Kas tie žmonės, jei jie nei turtingi, nei galingi. O jei dar senstelėję, pasiligoję, kuklesni ar lėtesni, nemoka lipti per galvas ir trypti kojomis parkritusio, nusilpusio, tai kokia gi NAUDA Lietuvai iš tokių?