Balandžio 22-26 dienomis Vilniaus etninės kultūros centras „HBH“ restorano patalpose (Riešės seniūnija, Molėtų plentas, 17 km.) rengia stovyklą „Sodo rėda“.
Daug kruopštumo, kantrybės ir ramios sielos būsenos iš kūrėjo reikalaujantys sodai vėl sugrįžta į mūsų namus ir šventes. Žinomi tradiciniai Kalėdų, Velykų ir Vestuvių švenčių trobos papuošalai – sodai tautodailininkų pastangų dėka atgimsta ir vėl tampa nepakartojama mūsų namų puošmena.
Nuostabiai tobuli ir sudėtingi jie, ko gero, yra vieni iš paslaptingiausių mūsų senųjų tradicinių dirbinių. Šiandien sunku pasakyti, kiek senas yra sodų vėrimo paprotys, nes neturime nei istorinių, nei etnografinių užrašų, galinčių paliudyti šio papročio atsiradimo laiką. Tačiau manoma, kad įvairių dirbinių gamyba iš augalinio pluošto ir vytelių yra vienas iš seniausių žmonijos amatų.
Lietuviškas sodas – tai dažniausiai iš daugelio šešiakampių narelių sudarytų ir ant siūlų suvertų šiaudelių, nendrių ar smilgų stiebelių junginys, kabinamas trobos gerajame kampe ties stalu. Paprasčiausias ir labiausiai paplitęs sodas buvo rombo arba tiksliau – dviejų piramidžių su bendru pagrindu pavidalo. Prie keturių pagrindo kampų ir apatinės viršūnės prikabinami tokio pat pavidalo mažesni šiašiakampiai nareliai.
Sodai yra priskiriami prie paprotinių menų, tačiau šiandien visiškai neišpopuliarinta liaudies meno šaka. Be vieno kito straipsnio „Liaudies kultūroje“ nerasime straipsnių sodų tema, nekalbant jau apie rimtesnius tyrinėjimus. Kadangi sodai – nykstantys, neilgalaikiai ir trapūs dirbiniai, neypatingai daug sodų rasime ir muziejuose. Buvo metas kai sodų menas buvo beveik pamirštas, sodus vėrė keletas pavienių kūrėjų (Filomena Degėsienė nuo Adutiškio, Malvina Česnulevičienė iš Varėnos raj.). Dabar sodai pradeda atgimti, jaučiamas susidomėjimas šia labai sena mūsų liaudies meno šaka.
Vilniaus etninės kultūros centro rengiamoje sodų rišimo stovykloje bus ne tik skaitomos paskaitos, tačiau kiekvienas norintis galės pats išmokti rišti sodus.
„Mes orientuojamės į mokytojus, tad ir stovyklos laiką derinome prie jų atostogų. Stovykloje dalyvaus ir moksleiviai, ir vyresnio amžiaus miestelėnai, kadangi, susidomėjimas sodais nuolat auga, o iš aprašymų nelabai galima išmokti rišti, reikia praktiškai pamėginti. Stovyklos metu aplankysime Lietuvos dailės muziejaus Liaudies meno tyrimo centrą ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnografijos skyrių bei sodų rišėjų dirbtuves. Be praktinių seminarų, turėsime ir tris lektorius – sodų tyrinėtojus: Vytautą Tumėną (Vilnius), Joną Vaiškūną (Molėtai) ir Vidą Sniečkuvienę (Vilkija). Stovyklai baigiantis surengsime sodų parodą, vėliau dalyviai pasiims savo kūrinius ir papuoš jais savo klases, darželius, įstaigas, namus“ – sako viena iš stovyklos rengėjų Vilniaus etninės kultūros centro Vyriausioji edukacijos koordinatorė Marytė Liugienė.
Stovykla „SODO RĖDA” vyks restorane „HBH”,
Riešės seniūnija, Molėtų plentas, 17 km.
Stovyklos dienotvarkė:
22 diena.
10.30-11.00 val. Kelionė autobusu į „HBH’aš” restoraną (Riešės seniūnija, Molėtų plentas, 17 km.) išvykstame iš Lukiškių aikštės.
11.00-11.30 val. Kavos pertraukėlė.
11.30-13.00 val. Jonas Vaiškūnas. Paskaita „Sodas ir visata”.
13.00-13.30 val. Pietų pertrauka.
13.30-14.00 val. Knygos „Sodo rėda” pristatymas.
14.00-15.30 val. Medžiagos, naudojamos sodo rišimui ir darbo priemonės; darbo sauga. Šiaudelių lukštenimas ir paruošimas darbui.
15.30-15.45 val. Kavos pertraukėlė.
15.15-17.00 val. Pagrindiniai vėrimo elementai.
17.00 val. Išvykimas į Vilnių autobusu.
23 diena.
9.30-10.30 val. Ekskursija į Lietuvos nacionalinio muziejaus (Arsenalo g. 1) Etninės kultūros skyriaus saugyklą.
10.30-11.00 val. Kelionė autobusu į „HBH’aš” restoraną, išvykstame nuo Lietuvos nacionalinio muziejaus (Arsenalo g. 1).
11.00-11.30 val. Kavos pertraukėlė.
11.30-13.00 val. Lygiakraštės dviejų viršūnių piramidės – „Žemės” vėrimas;
13.00-13.30 val. Pietų pertrauka.
13.30-15.30 val. Piramidės 2×2 vėrimas.
15.30-15.45 val. Kavos pertraukėlė.
15.45-17.00 val. Piramidės 3×3 vėrimas.
17.00 val. Išvykimas į Vilnių autobusu.
24 diena.
10.30-11.00 val. Kelionė autobusu į „HBH’aš” restoraną, išvykstame iš Lukiškių aikštės.
11.00-11.30 val. Kavos pertraukėlė.
11.30-13.00 val. Gintaras Ronkaitis. Paskaita „Šventieji Sodnai: protėvių Žinia”.
13.00-13.30 val. Pietų pertrauka;
13.30-15.30 val. Lygiakraštės tuščiavidurės su viena viršūne piramidės – „Dangaus” vėrimas;
15.30-15.45 val. Kavos pertraukėlė.
15.45-17.00 val. Lygiakraštės tuščiavidurės su viena viršūne piramidės – „Dangaus” vėrimas;
17.00 val. Išvykimas į Vilnių autobusu.
25 diena.
10.30-11.00 val. Kelionė autobusu į „HBH’aš” restoraną, išvykstame iš Lukiškių aikštės.
11.00-11.30 val. Kavos pertraukėlė.
11.30-12.30 val. Vida Sniečkuvienė. Paskaita „Sodus darydavo mama ir močiutė…”
13.00-13.30 val. Pietų pertrauka.
13.30-15.30 val. Šiaudų sodo apdaila. „Paukštelio” rišimas.
15.30-15.45 val. Kavos pertraukėlė.
15.15-17.00 val. „Žvaigždutės” rišimas.
17.00 val. Išvykimas į Vilnių autobusu.
26 diena.
10.30-11.00 val. Kelionė autobusu į „HBH’aš” restoraną, išvykstame iš Lukiškių aikštės.
11.00-11.30 val. Kavos pertraukėlė.
11.30-12.30 val. „Angelo” rišimas.
12.30-13.30 val. Pietų pertrauka.
13.30-15.30 val. „Saulutės” vėrimo seka.
15.30-15.45 val. Kavos pertraukėlė.
15.45-18.00 val. Būsimo dokumentinio filmo „Tradiciniai sodai” fragmentų peržiūra. Darbų eksponavimas, fotografavimas, parodos aptarimas, stovyklos uždarymas, atsisveikinimas…
18.00 val. Išvykimas į Vilnių autobusu.
Lektoriai ir praktinių seminarų vadovai: Jonas Vaiškūnas, Gintaras Ronkaitis, Vida Sniečkuvienė, Bronė Gricienė, Astrida Gaspariūnienė, Marija Liugienė.
Registruotis tel. (8 5) 262 7737, el. paštas marija@etno.lt darbo dienomis iki balandžio 19 d.
Stovyklos dalyviai bus aprūpinti žaliavomis ir darbo priemonėmis. Būtų gerai, jei pasiimtumėte aštriausias žirkles iš savo kolekcijos ir gerų šiaudų (gal turite per stebuklą).
Bus išduodami kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.
Profesorius Vytautas Tumėnas paskaitoje Baltų religijos mokykloje yra sakęs, kad sodas, ypač su centre esančiu raudonu obuoliu, simbolizuoja idealią tvarką kaip aukštesnę realybę, ar net savotišką “rojaus” sampratą. Vadinasi viena iš sodo paskirčių galimai yra religinė, ar atspindinti religines pažiūras. Man įdomu, ar galima būtų mūsų romuvių apeigose sodą naudoti kaip šventą simbolį, per kurį pajuntama hierofanija- šventenybė? Panašiai kaip pas katalikus monstrancija.